Kuo anksčiau

Kaip sako „Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė, III pakopa gali būti vadinama tinginių investavimu, nes kaupimas joje nereikalauja aktyvaus įsitraukimo – investicijų paskirstymu ir valdymu rūpinasi profesionalūs fondų valdytojai.

„Tačiau šis investavimo būdas tikrai neskirtas vien tik tiems, kurie nenori ar neturi laiko aktyviai domėtis investavimu. III pakopa puikiai tinka visiems, kurie ieško paprasto, patogaus ir efektyvaus būdo ilgainiui sukaupti papildomų lėšų pensijai“, – sako L. Načajienė.

Dėl sudėtinių palūkanų efekto, kuo anksčiau pradedama kaupti, tuo didesnę sumą galima sukaupti. „Geriausia pradėti investuoti dar jauname amžiuje – pavyzdžiui, jeigu 25 metų jaunuolis į savo III pakopos pensijų fondą pradeda investuoti po 100 eurų per mėnesį, po 40 metų, jo išėjimo į pensiją dieną, sukaupta suma galėtų siekti beveik 311 tūkst. eurų (bendra įmokų suma – 48 tūkst. eurų, vidutinė metinė grąža – 8 proc.)“, – pavyzdį pateikia L. Načajienė.

„Tačiau net jei žmogus pradeda kaupti būdamas, pavyzdžiui, 45-erių, tai vis tiek leidžia pensijai sukaupti papildomai ir pasinaudoti investicijų grąža. Šiuo atveju, jei asmuo mokėtų tą pačią 100 eurų įmoką per mėnesį, sukaupta suma išėjimo į pensiją dieną galėtų siekti 55 tūkst. eurų (bendra įmokų suma – 24 tūkst. eurų, vidutinė metinė grąža – 8 proc.)“, – tęsia ji.

Požiūris: G. Ilekytės įsitikinimu, senstančios visuomenės akivaizdoje užtikrinti orias pensijas turėtų būti ne tik valstybės, bet ir pačių gyventojų prioritetas. / „Swedbank“ nuotr.

Daugiau erdvės

Pasak „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Gretos Ilekytės, tiek II, tiek III pakopos investavimui užtenka tik sutikti dalyvauti ir gyventojo pajamos yra investuojamos automatiškai, kiekvieną mėnesį, tad pats principas yra labai panašus ir pasyvus. Visgi III pakopoje gyventojas turi daugiau erdvės priimti sprendimus, pavyzdžiui, gali pats pasirinkti norimos kaupti sumos dydį, koreguoti ar sustabdyti įmokų mokėjimą, o prireikus pasiimti dalį sukauptų lėšų anksčiau sutarties termino, aiškina ekonomistė. „Reikia pabrėžti, kad dalyvavimas III pakopoje yra visiškai savanoriškas, nėra automatinio įtraukimo“, – išskiria ji.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į rizikas. „III pakopos rizikos yra susijusios su ekonomine, geopolitine situacija, kai, pavyzdžiui, gyventojas per III pakopą investuoja į akcijų pensijų fondus, o akcijų kainos krinta. Visgi istoriniai duomenys rodo, kad ilguoju laikotarpiu, kai kalbame apie 20 ar 30 metų, tokios rizikos nereikėtų bijoti“, – sako G. Ilekytė.

Jos teigimu, iš anksto projektuoti investicijų grąžas tikrai labai sudėtinga, kadangi situacija itin priklauso nuo geopolitinės, ekonominės situacijos, taip pat nuo to, apie kokį laikotarpį yra kalbama: „Lietuvos Bankas (LB) teikia tokius duomenis ir nurodo, kad vidutinė metinė grąža per pastaruosius penkerius metus III pakopoje siekė apie 9 proc. Taigi, jeigu gyventojas per penkerius metus investavo 10 tūkst. eurų, jo investicijos paaugo iki 10,9 tūkst. eurų.“

Jeigu 25 metų jaunuolis į savo III pakopos pensijų fondą pradeda investuoti po 100 eurų per mėnesį, po 40 metų, jo išėjimo į pensiją dieną, sukaupta suma galėtų siekti beveik 311 tūkst. eurų.

Dar nepopuliari

Kaip rodo LB duomenys, 2024 m. II pensijų pakopoje kaupė 1,43 mln., o III – 166 tūkst. gyventojų. 2023 m. šis skaičius siekė 118 tūkst., taigi III pakopos dalyvių praėjusiais metais padaugėjo daugiau kaip 40 proc., sako L. Načajienė.

Palyginti su Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje III pakopa vis dar nėra tokia populiari kaip, pavyzdžiui, JAV ar Skandinavijoje. „Jau kelerius metus iš eilės Nyderlandai ir Danija tituluojamos kaip šalys, turinčios geriausią pensijų sistemą pasaulyje. Šiose šalyse patys gyventojai aktyviai rūpinasi savo ateitimi ir rodo aukštą sąmoningumo lygį. Prie pensijų fondų populiarumo prisideda finansinis švietimas, valstybės skatinimas ir darbdavių įsitraukimas“, – teigia L. Načajienė.

Lietuvoje svarbiausia pensijų dalis išlieka klasikinė einamojo finansavimo sistema, žinoma kaip I pakopa ir kurioje pensijos finansuojamos iš darbuotojų socialinio draudimo įmokų. „Kitaip sakant, dirbdami ir mokėdami mokesčius turime mokėti pensijas savo tėvams ar seneliams. Norėdami didesnių pensijų, turime didinti darbuotojų skaičių Lietuvoje, kelti esamus mokesčius dabartiniams darbuotojams arba skolintis. Šiuo metu pakeitimo norma – skirtumas tarp buvusio atlyginimo ir gaunamos pensijos – siekia kiek mažiau nei 50 proc. Vis dėlto, visuomenei senstant, pakeitimo norma, prognozuojama, mažės“, – dėmesį atkreipia G. Ilekytė.

„Supratus, kad visuomenė sensta, kliautis I pakopa nėra tvaru. 2004 m. įvyko pensijų reforma, kuria pristatytos II ir III pensijų pakopos. Kitaip nei kai kuriose Vakarų valstybėse, Lietuvoje kaupti II pakopoje neprivaloma. Tiesa, dalyviai į kaupimo sistemą įtraukiami automatiškai, bet per pirmąjį pusmetį jie gali kaupimo atsisakyti“, – primena ekonomistė.

„Nusprendus kaupti II pakopoje, iš jos pasitraukti ir atgauti sukauptas pajamas kol kas nėra galimybės. LB duomenimis, II pensijų pakopos fonduose sukaupta daugiau kaip 9 mlrd. eurų. Tai sudaro kiek mažiau nei dešimtadalį viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau palyginkime: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse šis vidurkis siekia beveik 90 proc. BVP“, – dėsto ji.

Nauda: L. Načajienė primena, kad dėl sudėtinių palūkanų efekto, kuo anksčiau III pensijų pakopoje pradedama kaupti, tuo didesnę sumą galima sukaupti. / „Luminor“ nuotr.

Gyventojų atsakomybė

G. Ilekytė antrina L. Načajienei: dalyvauti III pakopoje Lietuvoje nelabai populiaru, visgi praėjusiais metais iš tiesų fiksuotas dalyvių skaičiaus augimas. Tai gali būti susiję ir su tuo, kad gyventojai, sudarę sutartis iki 2024 m. pabaigos, dar išsaugojo galimybę ateinančius dešimt metų gauti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą nuo sumokėtų įmokų. Gyventojai, kurie nesudarė sutarties, tokios lengvatos jau nebegalės gauti, net jeigu ir nuspręs kaupti III pakopoje.

Anot G. Ilekytės, tobulame pasaulyje II ir III pakopų apskritai nereikėtų. „Gyventojai, būdami darbingo amžiaus, savarankiškai kauptų lėšas senatvei, investuotų, o išėję į pensiją galėtų šias santaupas naudoti. Realybė yra kiek kitokia, o savarankiškai kaupti ir investuoti lėšas didelei daliai gyventojų vis dar nelengva užduotis. Nors ir matome augantį skaičių investuojančių gyventojų, dar gerokai atsiliekame nuo ES šalių“ – teigia ji.

„Galima išgirsti istorijų, kai dabar į pensiją išėję gyventojai prie valstybės mokamos pensijos prisideda vos kelias dešimtis eurų. Vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad dabartiniai pensininkai II pakopoje kaupė dažnai tik nedidelę dalį savo darbingo amžiaus laikotarpio – iki 20 metų, o pensijai iš pirmosios pensijų pakopos užsidirbo per 35–40 metų, t. y. praktiškai dvigubai ilgesnį laiką“, – aiškina ekonomistė.

Pensijų dydžiu prie Vakarų valstybių priartėsime tik tuomet, kai savarankiškai sukauptos sumos dydžiu galėsime lygiuotis, pavyzdžiui, su danais, kurių pensijų fonduose sukaupta suma siekia beveik 200 proc. nuo BVP.

Jos įsitikinimu, senstančios visuomenės akivaizdoje orių pensijų užtikrinimas turėtų būti ne tik valstybės, bet ir pačių gyventojų prioritetas: „Pensijų dydžiu prie Vakarų valstybių priartėsime tik tuomet, kai savarankiškai sukauptos sumos dydžiu galėsime lygiuotis, pavyzdžiui, su danais, kurių pensijų fonduose sukaupta suma siekia beveik 200 proc. BVP.“

Kur investuoja?

III pakopoje profesionalūs fondų valdytojai rūpinasi, kad asmens lėšos būtų investuojamos kuo efektyviau. Pasak L. Načajienės, pensijų fondų investicijos yra diversifikuojamos, siekiant išlaikyti stabilumą ir užtikrinti ilgalaikę grąžą. Čia dažniausiai investuojama į ilgalaikes ir stabilias turto klases, tokias kaip obligacijos, akcijos, akcijų, obligacijų, privataus kapitalo ar nekilnojamojo turto fondai, dėl to fondai laikui bėgant duoda pastovią grąžą. „Be to, fondų valdytojai nuolat stebi rinkas ir atlieka investicinius sprendimus, siekdami maksimalios grąžos kaupimo dalyvių lėšoms“, – išskiria ji.

„Didžiausia grąža istoriškai ateina iš akcijų rinkų, todėl jaunesnių dalyvių lėšos dažnai nukreipiamos čia, o vyresnių – į saugesnes, mažiau rizikingas investicijas, pavyzdžiui, obligacijas, – aiškina L. Načajienė. – Todėl asmenims iki 50 metų III pensijų kaupimo pakopoje rekomenduojama rinktis fondus, kurie investuoja į rizikingesnes finansines priemones (pavyzdžiui, įmonių akcijas, alternatyvius investicinius fondus). Amžiaus grupėje nuo 50 iki 58 metų rekomenduojama rinktis mišrius fondus, o vyresniems nei 58 metų siūloma orientuotis į mažiau rizikingus pensijų fondus, kurie investuoja į vyriausybių ir įmonių obligacijas, obligacijų investicinius fondus, indėlius ar kitas pinigų rinkos priemones.“

Garantas: pasak dr. A. Kabašinsko, priešingai nei įprastas investavimas į akcijas ar kriptovaliutas, III pakopa yra ilgalaikė ir moko laikytis drausmės. Kitaip sakant, šias lėšas bus galima atgauti tik tolimoje ateityje ir jų iš jūsų niekas nepaims. / KTU nuotr.

Nepamiršti deklaracijų

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius dr. Audrius Kabašinskas mano, kad iš tiesų III pensijų pakopos nereikėtų vadinti tinginių investavimu: „Čia kaip tik yra daugiau veiklos: reikia ir pajamas deklaruoti kasmet, kad būtų galima susigrąžinti dalį įmokų, ir kontroliuoti investavimo riziką“.

„Be to, reikia suprasti kokį produktą jums pasiūlė. O II pakopa tam ir sukurta ir taip pertvarkyta 2019 m., kad dirbantysis neturėtų rūpintis niekuo… Vienintelis dalykas, ką jam reikėjo daryti, – pasirinkti fondo valdytoją pagal savo poreikius. Fondo valdytojas toliau turi rūpintis sėkmingu investavimu, rizikos mažinimu artėjant pensijiniam amžiui ir t.t.“, – sako dr. A. Kabašinskas.

Jis pabrėžia, kad III pakopa iš esmės neturi amžiaus ribų, tačiau reikia suvokti, kad čia investavimas vyksta jau po to, kai asmuo sumoka pajamų ir kitus mokesčius, o tuomet, jei vis dar turi lėšų nuolatinėms įmokoms, ir verta mąstyti apie III pakopą.

„Be to, kartu su III pakopos kaupimu bendrovės dažnai siūlo ir draudimo paslaugas – kaupiamąjį draudimą, todėl reikia suvokti skirtumus nuo kitų investavimo formų“, – pažymi KTU profesorius.

„Čia galioja tos pačios taisyklės, kaip ir kitose investavimo formose: kuo anksčiau pradėsi, tuo daugiau sukaupsi, tuo labiau pasireikš reinvestavimo efektas, tačiau net ir pradėjus kaupti vėliau nauda vis tiek bus“, – teigia jis.

Lyginant su II pakopa, III pakopoje kaupia maždaug 10 kartų mažiau asmenų, o sukauptas turtas – apie 20 kartų mažesnis.

Dr. A. Kabašinskas įsitikinęs: nesvarbu, yra GPM lengvata ar jos nėra, III pakopa yra neblogas būdas diversifikuoti savo investicijas. „Be to, priešingai nei įprastas investavimas į akcijas ar kriptovaliutas, ši investavimo forma yra ilgalaikė ir moko laikytis drausmės. Kitaip sakant, šias lėšas bus galima atgauti tik tolimoje ateityje (su tam tikromis išimtimis) ir jų iš jūsų niekas nepaims. O štai II pakopa visada turi politinės rizikos dedamąją“, – išskiria KTU profesorius.