- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei ketvirtadienį ruošiantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nemažai diskusijų gali kilti dėl kelių finansavimo.
„Iš tokių bendrų didelių diskusijų, aš manau, kad bus diskusija dėl kelių finansavimo. Girdisi čia visokios sumos, ko kam trūksta, kažkas nori papildomų 150 milijonų“, – žurnalistams Rukloje ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
„Bet, kaip ir su mokytojų atlyginimais, ir visomis kitomis papildomomis išlaidomis, klausimas bus labai paprastas – diskrecinių priemonių, dėl kurių papildomai sprendžia Vyriausybė, kitų metų biudžete nėra daug todėl, kad dauguma išlaidų auga automatiškai“, – pridūrė premjerė.
I. Šimonytė pabrėžė, jog vadinamųjų diskrecinių priemonių krepšelis yra labai mažas. Jos teigimu apie 250 mln. eurų numatoma skirti neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) kėlimui, maždaug 390 mln. eurų – švietimui, 100 mln. eurų – biudžetinių įstaigų finansavimui, 250 mln. eurų – ministerijoms.
„Diskrecinių priemonių biudžete yra be galo mažai ir jeigu kažkas atras būdų, ko galima atsisakyti tam, kad būtų galima finansuoti kažką kita, žinoma, kad dėl to bus diskutuojama“, – sakė I. Šimonytė.
„Bet paprastai, kiek aš esu mačiusi, (finansavimo – BNS) šaltiniai, pateikiami su Seimo narių pasiūlymais, yra tiek abstraktūs, kad juos sunku pamatuoti skaičiais“, – pridūrė ji.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau vylėsi, kad 2024 metais kelių priežiūrai bus numatyta daugiau lėšų, nes jų poreikis yra didesnis, be to, yra ir daugiau pajamų šaltinių. Anot jo, norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai reikėtų papildomai 340 mln. eurų.
Dabar 2024-iesiems programai numatyta 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais, o šių lėšų pakanka tik tęsti jau pradėtus darbus bei įgyvendinti dalį strateginių projektų, pavyzdžiui, „Via Baltica“ automagistralės 40 kilometrų atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statybą, sakė M. Skuodis.
Trečiadienį I. Šimonytė interviu BNS sakė, kelių finansavimas kitais metais turėtų būti toks pat, kaip šiemet, o papildomai bus skirta 140 mln. eurų iš laikinojo bankų solidarumo įnašo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškoma, kas Naujininkuose už beveik 1 mln. eurų įrengs naują skverą ir bendruomenės daržą2
Vilniaus savivaldybė ieško, kas Naujininkų mikrorajone už 945 tūkst. eurų (be PVM) įrengs naują skverą bei bendruomenės daržą – sutvarkys 1,24 hektaro medžiais apaugusį kalvos šlaitą netoli Dariaus ir Girėno bei Tūkstantme...
-
Žaidėjas iš Lietuvos laimėjo rekordinę beveik 81 mln. eurų sumą9
Kėdainiuose įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas penktadienį laimėjo beveik 81 mln. eurų – didžiausią prizą Baltijos šalių istorijoje. ...
-
VERT: didmeninės elektros kaina 2025 metais mažės 13 proc. iki 8,2 cento už kWh6
Didmeninė elektros kaina kitąmet sieks 8,228 cento už kilovatvalandę (kWh) – 13,13 proc. mažiau nei buvo nustatyta 2024-iesiems metams, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
ECB stebėtojų vadovė: Baltijos šalyse dominuojant bankams, kapitalo rinkos lieka smulkios
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bankams dominuojant finansų rinkoje, kapitalo rinkos išlieka mažos bei turėtų plėstis, sako Europos Centrinio Banko (ECB) Stebėtojų tarybos vadovė Claudia Maria Buch (Klaudija Marija Buch). ...
-
G. Skaistė: Lietuva elektrinių traukinių įsigijimui skolinasi palankiomis sąlygomis6
Šiaurės investicijų banko (ŠIB) 100 mln. eurų paskola elektriniams ir bateriniams traukiniams įsigyti Lietuvai suteikta palankiomis sąlygomis, sako finansų ministrė. ...
-
Inovatyviems produktams – 7 mln. eurų parama
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą šalyje ir galimybę kurti naujus inovatyvius produktus, skelbia 7 mln. eurų paramos kvietimą, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 11,5 proc. grąžą2
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc. ...
-
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų10
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
V. Blinkevičiūtė – už kelių fondo steigimą, finansuojant jį iš surinktų akcizų3
Siekiant gerinti Lietuvos kelių būklę, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė siūlo steigti bendrą kelių fondą. ...
-
VMVT perspėja: neatsakingai perkant gyvūną – gydymas gali kainuoti neprognozuojamas sumas
Veislinių gyvūnų paklausa Lietuvoje pastaruoju metu auga, todėl vis dažniau gatvėse matomos ir retos veislės, kurios anksčiau buvo beveik nebesutinkamos. ...