- Šarūnas Černiauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Greitu maistu piniginei" praminti vartojimo kreditai – vis brangesnis malonumas. Tačiau net didžiuliai mokesčiai ir drakoniškos palūkanos gyventojų nuo tokių paskolų neatbaido.
Vien už parašą – šimtinė
Greitų paskolų bankas "Bigbank" kelia aptarnavimo įkainius. Kadangi tokios įmonės paprastai orientuojasi į gana nedidelius kreditus, keliamos mokesčių "grindys" – minimalios sumos, kurias tenka pakloti imant kreditą.
Skolindamiesi be užstato arba užtikrindami kreditą laidavimu, jau nuo šiandien "Bigbank" klientai mokės 1,25 proc. nuo paskolos sumos, bet ne mažiau 100 litų už kredito sutarties sudarymą, jo sumos didinimą ar paskolos grąžinimo termino pakeitimą. Bent šimtinę taip pat reikės pakloti už kredito sutarties sąlygų keitimą.
Lig šiol šie mokesčiai buvo ne mažesni nei 70 litų – "Bigbank" savo "grindis" kilstelėjo net 43 proc. Taigi, jei šiame banke be užstato imate mažesnę nei 8 tūkst. litų paskolą, ji atsieis daugiau nei minėtieji 1,25 proc.
Be to, ir laidavimo sutarties pakeitimo procedūra kainuoja jau ne 90, o 100 litų.
Paskolų su užstatu išdavimo sąlygos "Bigbank" nekinta – visais minėtaisiais atvejais tai kainuos 1,25 proc. paskolos, bet ne mažiau 200 litų. Taigi, skolindamiesi mažiau kaip 16 tūkst. litų ir turėdami užstatą, gerokai pralošite.
Dabar "Bigbank" vienam žmogui išduodamos paskolos dydis vidutiniškai siekia 3,5 tūkst. litų, ir šis vidurkis, kaip dienraščiui tvirtino banko vadovybė, mažėja. Taigi, vien už sutarties pasirašymą jau nuo šiandien vidutiniškai reikės pakloti beveik 2,86 proc. paskolos sumos.
Tereikia nusiųsti SMS žinutę
Prieš porą savaičių paskolas dalyti išsiuntus SMS žinutę pradėjusi bendrovė "SMScredit.lt" kol kas verčiasi puikiai. Esą pirmieji darbo vaisiai net geresni, nei tikėtasi.
"Rezultatai geresni, nei planuota", – dienraščiui sakė bendrovės direktorius Gediminas Velička.
SMS žinutėmis daugiausia (apie 85–90 proc.) imami 500 litų kreditai. Grąžinama suma – jau 600 litų, taigi skolintojui mokama net 20 proc. palūkanų. Analogišką proporciją "SMScredit.lt" sumoka ir didesnes sumas besiskolinantys klientai. "Kiek teko bendrauti su klientais, visiems patinka, kad paskolą galima gauti labai greitai, nereikia pildyti jokių sutarčių ar kur nors vaikščioti, nors palūkanos ir didesnės", – teigė G.Velička.
Už pirmųjų SMS žinutėmis dalijamų paskolų sėkmę bendrovė dėkinga ir komerciniams bankams. Esą kalbos, kad šie bankai paskolas dalija itin nenoriai, atveja daugumą klientų. "Kai kurie žmonės bankuose skolintis net nebando ir eina tiesiai pas mus", – tikino pašnekovas.
Baubas – piktybiniai skolininkai
Pasak jo, "SMScredit.lt" ypač atidžiai atsijoja klientus, mat į jų duris įvairiais būdais beldžiasi piktybiniai skolininkai, prasiskolinę daugybei institucijų.
"Žmogus gali būti ir bedarbis, bet jei jis nėra prasiskolinęs, manome, kad yra mokus ir atsakingas klientas. Yra ir tokių variantų: patikrinus, ar klientas kreditingas, paaiškėja, kad jis prasiskolinęs visoms įmanomoms bendrovėms – 12–14 skolų, daugybė ieškinių teismuose. Tokius iškart atmetame. Bet piktybiniai skolininkai bando kitaip gauti paskolą: ir skambina, ir rašo po dešimt SMS žinučių, ir pateikia kitus asmens kodus, ir siunčia žinutes iš kitų numerių", – chroniškų skolininkų elgesiu skundėsi G.Velička.
Pasak jo, bent jau kol kas stropi klientų atranka leidžia išvengti nuostolių. "Labai keista, kad kitos kreditų įmonės paskolas duoda taip drąsiai. Kai peržiūrime skolininko duomenis, pamatome, kad kitos bendrovės to visiškai netikrina. Būna tokių, kurie pas mus ateina būdami skolingi net keturiems konkurentams", – reziumavo verslininkas.
Maksimas Melamedas, "Bigbank" vadovas
Įkainius padidinime dėl konkurencinės padėties. 70 litų suma nesikeitė nuo mūsų veiklos pradžios 2007 m. rugsėjį. Dabar matome, kad mūsų sąnaudos per pusantrų metų gerokai išaugo. Taigi norėtume išlaidas šiek tiek amortizuoti. Bet juk keičiasi tik minimalios sumos, o ne nustatyti procentai nuo paskolos sumos. Mūsų mokesčiai yra konkurencingi – kai kurių konkurentų mokesčiai dar didesni, ir nemanau, kad jiems padidėjus kas nors išsigąs.
Juk ir pinigai pabrango: jeigu kažkas siūlo 9 proc. metinių palūkanų už indėlį, tai reiškia, kad paskolos žemesnėmis kaip 9 proc. palūkanomis niekas neduos.
Nuostolius, beveik 1 mln. litų, lėmė plėtra, o ne blogos paskolos. Mūsų veikla pelninga ir tikimės, kad investicijos gana greitai atsipirks. Vis dėlto nesitikime išduoti tiek daug paskolų, kiek planavome anksčiau.
Kiekvienam bankui dabar sunku, ypač – gauti pinigų. Vienintelis įmanomas būdas jų gauti – pritraukti indėlių. O dėl paskolų – bankai yra kur kas labiau konservatyvūs, ir mes tapome labiau konservatyvūs ir atsargūs. Stengiamės skolinti mažesnes sumas, nei pavyzdžiui, prieš pusmetį. Jei klientas daug prasiskolinęs, jis paskolos negaus. Kiekvienas bankas nori pritraukti kuo patikimesnių klientų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos2
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...