- Karolina Ambrazaitytė, Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būsimasis premjeras Gintautas Paluckas sako, kad peržiūrint 2025 metų valstybės biudžetą, bus kreipiamas dėmesys į nepakankamą teisėsaugos ir žvalgybos institucijų finansavimą.
„Teisėsaugos ir žvalgybos institucijų pozicija dėl finansavimo yra aiški, visai neseniai Seime vyko susitikimas, seminaras, kur praktiškai nebuvo nė vienos institucijos, kuri nebūtų patenkinta finansavimu“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė būsimasis premjeras G. Paluckas.
„Tos problemos yra žinomos ir į jas bus kreipiamas dėmesys taisant 2025 metų šalies biudžetą“, – pridūrė jis.
Socialdemokratas teigė, kad neimprovizuos ir neįvardins, kiek galėtų didėti finansavimas šioms institucijoms.
„Reikia įvertinti visas išlaidų eilutes. (...) Konkrečiai kiek ir kur galima perskirstyti, reikės įvertinti kartu su finansų ministru“, – kalbėjo G. Paluckas.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys ragina naujuosius valdančiuosius skirti daugiau lėšų Valstybės saugumo departamentui (VSD), priešingu atveju žvalgybos technologijos pasmerktos stagnuoti.
Dėl poreikio didinti VSD finansavimą sutinka ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Kaip Seimo narys užregistravęs esu pataisas jų, kurios buvo atsiųstos dėl biudžeto didinimo. Šitoje situacijoje, kada yra tikrai reali grėsmė, o vienas iš grėsmių valdymo įrankių yra stipri žvalgyba, (...) tai jeigu padarysim pauzę, ypatingai technologinę pauzę, nebegalėsim tada turėti savo akių ir ausų ten, kur turim turėti“, – sakė politikas.
Mes galim turėti labai stiprią kariuomenę, bet jei būsime žvalgybine prasme akli ir kurti, bus iššūkis didžiulis gintis.
„Mes galim turėti labai stiprią kariuomenę, bet jei būsime žvalgybine prasme akli ir kurti, bus iššūkis didžiulis gintis“, – pridūrė jis.
Pasak S. Skvernelio „manevro laisvę“ taisant biudžetą apriboja buvusios Vyriausybės išsemtos galimybės daugiau skolintis.
„3 proc. viešo sektoriaus deficitas yra išsemtas pilnai. Niekad taip nebūdavo. Būdavo 2,8–2,9 proc., kad turėtume manevro laisvę“, – teigė Seimo pirmininkas.
„Dabar padaryta taip, kad imkite situaciją naujai Vyriausybei, kuri turės (...) galbūt 10-14 dienų. Bet čia jau yra iššūkis naujai Vyriausybei, premjerui ir kabineto nariams iš to, ką galima dar pakeisti, minimaliai tą padaryti, lūkesčius atliepti svarbiausius, o po to, (...) biudžetas turėtų būti 2025 metais pakoreguotas ir peržiūrėtas“, – sakė S. Skvernelis.
Ketvirtadienį naujos sudėties Seimas imsis pirmojo 2025 metų valstybės biudžeto svarstymo.
Dokumento projekte numatyta, kad VSD finansavimas kitąmet turėtų didėti 2,5 mln. eurų, iki 53 mln. 21 tūkst. eurų.
Vis tik kitų dvejų metų projekcija rodo, kad VSD biudžetas gerokai sumažės. Prognozuojama, kad 2026-aisiais VSD bus skirta 47,6 mln. eurų, 2027-aisiais – 47,8 mln. eurų.
VSD direktorius Darius Jauniškis biudžetą yra prašęs padidinti bent 15 mln. eurų.
Lapkričio pradžioje Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija Seime inicijavo statutinių įstaigų vadovų diskusiją, kuri buvo skirta aptarti sisteminius iššūkius, kaip finansavimas ir darbo užmokestis, kurie lemia pareigūnų migraciją tarp institucijų.
Joje statutinių įstaigų vadovai skundėsi personalo senėjimu bei stygiumi, nepakankamu finansavimu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas87
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...