- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlys įstatymo pataisas dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo. Taip tikimasi atverti savivaldai didesnes galimybes investuoti regionuose.
G. Nausėda šią iniciatyvą pirmadienį aptarė su visų Seimo frakcijų seniūnais ir kitais atstovais, parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku bei Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktore Roma Žakaitiene, pranešė Prezidentūra.
„Apie tai, kad Lietuvos savivaldybės stokoja galimybių atlikti investicijas, kalbame jau kelerius metus. Tai visos šalies progresą stabdanti problema, kurią atėjo laikas spręsti darbais, o ne kalbomis. Todėl parengėme Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisos projektą, kuris leistų savivaldybėms įgyvendinti pažangius investicinius projektus klimato kaitos ir skaitmenizacijos srityse“, – pranešime sakė G. Nausėda.
„Matau politinę Seimo frakcijų valią bendru pozicijos ir opozicijos sutarimu šią problemą išspręsti ir paskatinti šalies regionų plėtrą“, – pridūrė jis.
M. Majauskas BNS šalies vadovo iniciatyvą vadina prasminga.
„Ji stiprintų savivaldą, pritrauktų naujų investicijų, kurtų regionuose darbo vietas“, – BNS teigė parlamentaras.
Pasak jo, tai gali būti dar vienas prezidento, Seimo ir Vyriausybės bendradarbiavimo pavyzdys sprendžiant valstybės finansų klausimus.
„Vis tik tai yra fiskalinės drausmės klausimas, todėl priimant sprendimus turime būti labai atidūs. Taip pat verta atkreipti dėmesį, jog galimybė turėti deficitinius biudžetus ir papildomai skolintis nereiškia savivaldybių savarankiškumo. Tą galėtų užtikrinti tik papildomos savarankiškos savivaldybių pajamos. Tad šie sprendimai turėtų būti priimti tuo pačiu metu“, – tvirtino M. Majauskas.
Opozicinės socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigia, kad socialdemokratai palaiko ir remia G. Nausėdos iniciatyvas stiprinant savivaldą, įskaitant jos finansinį savarankiškumą.
„Merai įsitikinę, kad dar yra daug erdvės didinti savivaldybių galimybes investuoti savarankiškai. Tai, ką šiandien siūlo G. Nausėda, savivaldai labai svarbu. Tai reikštų daugiau investicinių projektų, kad būtų gerinama viešųjų paslaugų kokybė. Šalies vadovo iniciatyvos šioje srityje labai artimos socialdemokratams“, – pranešime žiniasklaidai sakė G. Paluckas.
Dabar savivaldybėms taikomi griežti fiskaliniai ribojimai, todėl nuosavų lėšų joms trūksta, o pasiskolinti neišeina.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) taryba, kurią sudaro visi 60 Lietuvos merų, gruodžio 1 dieną pritarė prezidento inicijuojamoms įstatymo pataisoms.
Siūlomi pakeitimai savivaldybėms suteiktų didesnį finansinį savarankiškumą bei sukurtų galimybę investicijomis į projektus, finansuojamus Europos Sąjungos (ES) fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis. Šias galimybes siūloma taikyti tiems projektams, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką.
Numatoma, kad savivaldybės galėtų investuoti daugiau lėšų į viešųjų pastatų energinio naudingumo didinimą, gatvių apšvietimą, autobusų parkų ir dviračių takų atnaujinimą, technologijų diegimą sveikatos priežiūros įstaigose, aptarnavimo gerinimą komunalinių paslaugų srityje ir kitas viešąsias paslaugas.
Anot Prezidentūros, be finansinio savarankiškumo mandato ir didesnių galimybių savivaldybėms investuoti Lietuva rizikuotų neįgyvendinti 2050 metus siekiančių klimato kaitos poveikio mažinimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir skaitmenizacijos srities darbotvarkių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje2
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai4
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos2
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...