- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva būtų pasirengusi, jeigu Rusija įgyvendintų savo grasinimus atjungti ją ir kitas Baltijos šalis nuo bendros su Baltarusija ir Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Rusijos Dūmos atstovas trečiadienį užsiminė apie tokią galimybę kaip atsakomąją reakciją į Lietuvos sprendimą riboti kai kurių prekių tranzitą į Kaliningradą.
„Mes esame pasiruošę nedraugiškiems Rusijos veiksmams, tokiems kaip atjungimas nuo BRELL ar kitiems“, – interviu naujienų agentūrai „Reuters“ trečiadienį sakė G. Nausėda.
Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pareikalavo, jog Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Kaliningrado sritį draudimą. Tuo metu Vilnius tvirtina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir teigia, kad draudimą numato ES sankcijos.
Mes esame pasiruošę nedraugiškiems Rusijos veiksmams, tokiems kaip atjungimas nuo BRELL ar kitiems.
Rusijos Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis trečiadienį pareiškė, jog reaguodama į Lietuvos apribojimus kai kurių prekių tranzitui į Kaliningradą, Rusija galėtų atjungti Lietuvą nuo bendros BRELL.
„Be tranzito apribojimo Lietuvos vilkikų vairuotojams, svarstysime ir galimybę išjungti elektros tiekimo žiedą. Tai, žinoma, jautrus projektas Lietuvai, kaip ir Latvijai ir Estijai“, – Rusijos naujienų agentūros cituoja L. Sluckio pasisakymą televizijoje „Rossija 24“.
BRELL sutartis yra 5 valstybių elektros perdavimo sistemų operatorių pasirašytas susitarimas dėl techninių sąlygų ir sistemų valdymo taisyklių, kad būtų užtikrinami reikiami elektros kokybės parametrai ir palaikomas stabilus ir patikimas elektros tiekimas.
Baltijos šalys sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa ir atsijungti nuo posovietinio BRELL žiedo ketina iki 2025 metų pabaigos.
Už energetiką atsakingi visų trijų valstybių ministrai prasidėjus karui Ukrainoje Europos Sąjungą paragino spartinti šį procesą.
Rusija šeštadienį Kaliningrade atliks aštuonias valandas truksiantį elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą.
Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, esminio poveikio Lietuvos elektros tiekimui bandymas neturės – tuo metu ji veiklą koordinuos su kaimyninių šalių operatoriais.
Iki šiol Kaliningradas atliko tris izoliuoto darbo bandymus: 2019 metais jis truko 72 valandas, 2020 ir 2021 metais – po 8 valandas.
Rugsėjį Lietuva taip pat planuoja atlikti izoliuoto darbo bandymą. Jo metu šalies elektros sistema bus pirmą kartą laikinai atjungta nuo IPS/UPS sinchroninės zonos ir dirbs salos režimu – visa šalyje vartojama elektra turės būti čia ir pagaminta arba tiekiama per nuolatinės srovės jungtis.
Pernai gruodį „Litgrid“ ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorė „PSE“ atliko bandymą, kurio metu dalis Lietuvos sistemos pirmą kartą istorijoje dirbo sinchroniškai su Lenkijos sistema, o kartu ir su kontinentinės Europos sinchronine zona.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...