- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad buvusi Vyriausybė, formuodama pirminį kitų metų biudžeto projekto variantą, kai kurias išlaidas „paslėpė“.
„Praėjusi Vyriausybė, negalėčiau kaltinti, kad nepasiruošė pandemijos bangai, nes pandemijos banga tikrai gyvena pagal savo dėsnius ir pasekmės ekonomikai yra „garantuotos“, blogąja to žodžio prasme, visoms valstybėms. Praėjusi Vyriausybė kai kuriuos dalykus paslėpė, štai kodėl biudžeto deficitas, palyginti su pirminiu projektu, didėja“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
Jis užsiminė apie būtinybę turėti planą, kaip ateityje būtų galima mažinti biudžeto deficitą.
„Dabartinėmis aplinkybėmis, kai Lietuvai tenka kovoti su ekonomikos nuosmukio tendencijomis, kurios yra pandemijos nesėkmė, turime taikyti aktyvią fiskalinę politiką, kuri reiškia, kad valdžios išlaidos tokiais laikotarpiais negali būtų finansuojamos atitinkamomis pajamomis, todėl biudžeto deficitas yra ir jis yra pakankamai didelis.
Praėjusi Vyriausybė kai kuriuos dalykus paslėpė, štai kodėl biudžeto deficitas, palyginti su pirminiu projektu, didėja.
Mums svarbu pasiekti, kad ateinančiais metais turėtume labai aiškų planą, kaip ekonomikai grįžus į augimo kelią, mes per kelerius metus biudžeto deficitą sumažintume ir pasiektume subalansuotą biudžetą ateityje. Tai įmanoma padaryti, tačiau apie tai būtina galvoti jau šiandien“, – kalbėjo prezidentas.
Taip pat G. Nausėda pridūrė, kad „turėsime grįžti prie taupymo režimo tiek anksti, kiek aplinkybės mums leis“.
Seimas ketvirtadienį apsvarstė naujosios Vyriausybės patobulintą kitų metų biudžeto projektą ir nutarė, kad už jį galutinai balsuojama bus gruodžio 22 dieną. Biudžeto projekte išlaidos, įskaitant ES lėšas, sudaro 15,825 mlrd. eurų, pajamos – 11,252 mlrd. eurų.
Išlaidos pajamas viršija 4,573 mlrd. eurų. Iš viso valstybės biudžeto pajamos, palyginti su ankstesniu valstybės biudžeto projekto variantu, mažėja 132,8 mln. eurų. Po pirmojo 2021 metų valstybės biudžeto projekto peržiūros valdžios sektoriaus išlaidos išaugo apie 1,139 mlrd. eurų.
Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.
Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. BVP ir bus 2,1 proc. punkto BVP didesnis negu formuotas pirminiame variante. Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos vertinimu, 2021 metais sudarys 6,4 proc. BVP.
Valdžios sektoriaus skola 2021 metais sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 proc. punkto BVP didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuojama valdžios sektoriaus skola.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...