Apie tai K. Vaitiekūnas kalbėjo šeštadienį Vilniuje vykstančio NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos metu.
Savo kalboje ministras pabrėžė, kad gynybai skiriami 5,4 proc. nuo BPV yra ne atsitiktinis skaičius, o atsakas į realias grėsmes.
„Tai ne atsitiktinis skaičius, tai yra racionalus atsakas į racionalų grėsmės vertinimą. Esame šalis, suprantanti geografiją. Geografija mūsų atveju verčia mus būti ne atsargiems, o ryžtingiems.
Karas Ukrainoje yra nors ir galingas, bet skaudus katalizatorius, skatinantis Europą tapti stipresne ir vieningesne nei bet kada anksčiau. Šalys prie rytinės Europos Sąjungos sienos įrodė, kad tai, jog agresorius yra geografiškai arti, jų nepadaro silpnesnėmis, tai verčia elgtis atsakingai. Pasakysiu dar tiesiau: šalys prie rytinės Europos Sąjungos sienos neprašo apsaugos, jos ją užtikrinta, jos užtikrina šį viešąjį gėrį visai Europai“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.
Jis džiaugėsi, kad Lietuvos ekonomika šiemet, ekonomistų vertinimų, turėtų augti 3 proc. nuo BVP. Pasak K. Vaitiekūno, tai rodo, kad šalis gali tuo pat metu ir užtikrinti daugiau negu 5 proc. nuo BPV finansavimą gynybai, ir ekonomikos augimą. Tiesa, ministras perspėjo, kad šiuo atveju kyla kitų iššūkių, susijusių su augančia valstybės skola.
„Tačiau 5,4 procento nuo BPV gynybai išlaikymas ilguoju laikotarpiu turės pasekmių viešiesiems finansams. Remiantis ekonomistų skaičiavimais, Lietuvos valstybės skolos ir BVP santykis turėtų išaugti nuo 39,5 procento pernai iki beveik 45 procentų šiemet. Vidutiniu laikotarpiu valstybės skola turėtų toliau didėti ir iki 2030 metų pasiekti apie 55 procentus. Pagal Europos standartus, tai yra gana atsargus lygis, palyginti su Europos Sąjungos skolos vidurkiu – beveik 82 procentais 2025 metais.
Geografija mūsų atveju verčia mus būti ne atsargiems, o ryžtingiems.
Tačiau tendencija kelia nerimą. Didėjanti skola riboja mūsų galimybes finansuoti ne tik gynybą, bet ir kitas gyvybiškai svarbias sritis – infrastruktūrą, švietimą, sveikatos priežiūrą, socialinę sanglaudą“, – dėstė K. Vaitiekūnas.
Ragino skirti daugiau dotacijų
Kaip teigė K. Vaitiekūnas, siekiant išspręsti augančios valstybės skolos problemas ir kartu norint ir toliau tinkamai finansuoti valstybės gynybą, reikia ieškoti papildomos finansinės paramos.
Jis priminė, kad Lietuvai neseniai skirta lengvatinė gynybos paskola iš Europos saugumo veiksmų priemonės SAFE.
„Priemonė SAFE yra svarbi. Ji akseleruoja mūsų gynybos pajėgumus, leidžia vykdyti bendrus viešuosius pirkimus prioritetinėse srityse“, – aiškino K. Vaitiekūnas.
Visgi, pasak ministro, turėtų būti apsvarstytos galimybės rytinio flango Europos Sąjungos valstybėms skirti didesnes dotacijas.
„Paskolos yra gerai, bet dotacijos būtų geriau. SAFE paskolų įsipareigojimai paveiks Lietuvos fiskalinę padėtį ir skolos augimą. Kuriant naujos kartos Europos gynybos finansavimo priemones ir derantis dėl kitos Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos, primygtinai raginu mūsų partnerius ir Europos Komisiją apsvarstyti galimybę skirti didesnes dotacijas, ypač pafrontės valstybėms, kurioms tenka neproporcingai didelė kolektyvinės gynybos naštos dalis“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.
Jis tvirtino, kad Lietuva savo ruožtu ieško būdų diversifikuoti gynybos finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, kalbasi dėl paramos iš JAV.
„Finansų ministerija šiuo metu nagrinėja galimybes pasinaudoti JAV užsienio karinio finansavimo programa, tai yra, tiesioginėmis paskolomis ir garantijomis, siekdama finansuoti gynybos įrangos sprendimus iš Amerikos tiekėjų“, – pasakojo K. Vaitiekūnas.
ELTA primena, kad šiemet gynybai valstybės biudžete skirta 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų.
Šis finansavimas skirtas nacionalinę diviziją šalyje siekiant išvystyti iki 2030 metų, taip pat priimti Vokietijos brigadą, dėl kurios dislokavimo 2022 m. įsipareigojo Berlynas.
Naujausi komentarai