Kaip elgtis, kad emociniai ir spontaniški pirkiniai ir akcijos neištuštintų kišenių, pasakojo SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.
– Ką parodė apklausa? Kiek mes, lietuviai, arba apklaustieji, esame linkę susigundyti spontaniškiems pirkiniams?
– Iš tiesų mūsų banko tyrimas atskleidė, kad lietuviai, turbūt kaip ir visi žmonės pasaulyje, mėgsta pirkti ir tai daryti impulsyviai. Tik 20 procentų žmonių, penktadalis, pasakė, kad jie niekada spontaniškai neperka. Tačiau visi kiti yra linkę rečiau ar dažniau spontaniškai apsipirkti. Dažniausiai apie trečdalis pasakė, kad bent kartą per mėnesį tikrai pripažįsta, jog kažką impulsyvaus nusiperka, o apie 18 procentų pripažino, kad net kas savaitę tenka taip nusipirkti.
– Bet čia kalbame apie kokias daugmaž sumas? Jeigu spontaniškai 5 eurus išleidi, tai per mėnesį net labai norėdamas 150 išleisi. Ko gero, tai nėra labai didelės išlaidos. Apie kokią maždaug sumą kalbame apskritai?
– Čia turbūt labai skirtinga, ir čia yra didžiausias pavojus, kad pats spontaniškas pirkinys, kaip reiškinys, nėra blogas. Labai svarbu, kiek dažnai tai darome ir ar tai netampa įpročiu. Tie patys 5 eurai vieną kartą per mėnesį gal tikrai nieko tokio, bet jeigu nematau, nes man finansiškai kaip ir neskausminga tie 5 eurai, ir tada išeina, kad kasdien ar per savaitę po 5 eurus, ir štai jau gauname dviženklę sumą mėnesio pabaigoje, ir tada pradedame jausti pinigų trūkumą, nesupratimą, kur dingsta mūsų pinigai, o būtent jie tokia forma ir iškeliauja.
– Tai koks dabar skirtumas yra, kai kalbame apie skirtingas amžiaus grupes ir spontaniškus pirkinius?
– Iš tiesų įdomus dalykas, nors gal ir nėra labai stebinantis, bet tiesa, kad jaunimas yra labiau impulsyvus ir linkęs dažniau impulsyviai apsipirkti negu, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės. Štai tyrimas parodė, kad 18–29 metų jaunuoliai – apie 40 procentų pripažino, kad tikrai apsiperka bent kartą per mėnesį. Dar penktadalis pasakė, kad kartą per savaitę, ir net 10 procentų prisipažino, kad iš tikrųjų kasdien galbūt po tuos 5 eurus ir išleidžia.
Tuo tarpu vyresni žmonės – šiek tiek priešingai. Ten daugiau nei trečdalis pasakė, kad niekada neperka spontaniškai. Tokių, kurie pirktų kasdien, praktiškai nepasitaikė – vos vienas procentas. Tai tikrai gerokai mažiau.
Kokios priežastys? Jos gana aiškios. Pirmiausia, jauni žmonės yra mažiau kantrūs, linkę ieškoti momentinio malonumo. Aišku, socialinė medija, internetinė prekyba jiems yra daug lengviau suprantama ir pasiekiama, todėl jie labiau linkę išleisti impulsyviai. Tuo tarpu vyresni žmonės turi patirtį, galbūt ir finansinių iššūkių, kuriuos sukėlė impulsyvūs pirkiniai, ir per gyvenimą yra daug ką išbandę. Dėl to šiandien jie ramiau, mažiau naudojasi tomis pačiomis medijomis, kas irgi leidžia sutaupyti, ir tų impulsyvių pirkinių turi mažiau.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Akivaizdu, kad ir vyresnieji apklausos žmonės turi labiau nusistovėjusią rutiną ir žino, kiek jie daugmaž išleis, kad tos tendencijos ir įpročiai nesikeis. Kokie būtų patarimai tiems jaunesniems? Nes tai yra ir emocija – nusiperki, tam tikra prasme, džiaugsmą. Gyvenimas iš dalies yra apie džiaugsmą. Kokie būtų tie patarimai, kad bent jau čia būtų balansas?
– Pats bendriausias patarimas – spontaniškas pirkinys iš savęs tikrai nėra blogas. Tačiau jeigu suplanuojame ir paskiriame tam tikrą sumą pinigų tokiems pirkiniams, kiekvienas ją gali nustatyti pagal savo finansines galimybes. Bet jeigu esu iš tų žmonių, kurie, nepaisant to, kad susiplanuoja ir nusistato sumą, vis tiek jaučia, kad mėnesio viduryje planas nukrypo, ir vis tiek esu linkęs pirkti impulsyviai, tuomet reikėtų vadovautis tam tikromis taisyklėmis.
Pati geriausia ir dažnai minima taisyklė – 24–72 valandų taisyklė. Jeigu susidėjau krepšelį ir noriu kažką nusipirkti, žinodamas savo būdą, palaukiu 24 valandas ir tada priimu sprendimą, ar man tikrai to reikia. Per tas 24 valandas labai daug įvyksta – galvojame, ieškome, gal kažką jau turime, ir iš tikrųjų tokių pirkinių sumažėja.
Kitas dalykas – sąrašas. Jeigu esu iš tų žmonių, kurie eina į parduotuvę nusipirkti duonos ar pieno, bet grįžta su pilnu maišu, tuomet labai svarbu turėti sąrašą. Ir, kaip minėjau, spontaniškiems pirkiniams idealu nusimatyti tam tikrą sumą pinigų.
– Kitaip tariant, net jeigu būsime finansiškai raštingesni, vis tiek neišnyks toks dalykas kaip impulsyvūs, spontaniški, emociniai pirkiniai.
– Tikrai neišnyks. Labai svarbu juos pastebėti ir, svarbiausia, vertinti kaip pamokas, o ne kaip kaltės jausmą. Nes kai įsisukame į kaltę dėl spontaniškų pirkinių, kad ir vėl išleidome pinigus, tada, norėdami pagerinti nuotaiką, vėl perkame ir atsiduriame tokiame rate. Daug geriau yra pastebėti tuos pirkinius, pripažinti juos, įsivardinti. Kai pažįstame emociją, patys žmonės pastebi, kad su kiekvienu mėnesiu tokių pirkinių mažėja, o tie, kurie būna, net ir spontaniški, džiugina ilgiau.
Naujausi komentarai