Smarkiai augo investicijos

Pasak G.Skaistės, per pastaruosius keletą metų finansinių technologijų sektoriuje Lietuvai pasiekus proveržį, jis jau nebėra paslaptinga niša, veikiau stipri ir visavertė dinamiškos finansinių paslaugų ekosistemos dalis. Be to, jis generuoja reikšmingą vertę tiek klientams, tiek ir visai ekonomikai, kurdamas aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, mokėdamas mokesčius, ir tai atsispindi smarkiai išaugusiose bendrose investicijose į Lietuvos technologijų startuolius.

"Lietuvos finansinių technologjų bendruomenė imasi lyderystės ir siekia užkariauti pasaulį novatoriškomis, efektyviomis ir į vartotoją orientuotomis idėjomis, – praeitą savaitę vykusioje penktojoje "Fintech INN" konferencijoje kalbėjo finansų ministrė. – Mes, kaip valstybė, galime prie to prisidėti – taikydami šiuolaikinius iššūkius atliepiantį reguliavimą, greitas ir konkrečiam atvejui pritaikytas viešąsias paslaugas, taip pat suvienijant atsakingų institucijų ir rinkos dalyvių jėgas rizikai valdyti, taip užtikrindami stabilią ir gerą reputaciją turinčią ekosistemą... … Tvirtai tikiu, kad palankus reguliavimas ir saugi aplinka bus erdvė Lietuvoje augti finansinių technologijų vienaragiams."

Kartu ji teigė, kad šis sektorius yra vienas Vyriausybės prioritetų, todėl siekiama užtikrinti tolesnę jo plėtrą ir brandą. Vertinant tiek nacionalinį, tiek ir šiandienių tendencijų kontekstą, suburta rinkos dalyvių ir viešojo sektoriaus atstovų grupė, siekiant parengti 2022–2027 m. Lietuvos finansinių technologijų plėtros gaires.

15 – tiek kartų padaugėjo pranešimų apie įtartinas operacijas ir sandorius, palyginti pirmąjį šių metų pusmetį ir praėjusiais metais.

Didesni saugumo reikalavimai

Finansų ministerijos (FM) vadovės teigimu, norint užtikrinti tolesnę sektoriaus plėtrą, būtina išnaudoti augančių skaitmeninių paslaugų paklausos galimybes, nepamirštant ir tarpvalstybinių paslaugų skatinimo bei rizikų valdymo, kibernetinio saugumo ir pinigų plovimo prevencijos stiprinimo.

Europos Komisija šiemet pateikė siūlymą dėl europinio lygmens AML sistemos stiprinimo ir naujų taisyklių, skirtų kovai su pinigų plovimu ir kibernetinio saugumo rizikoms valdyti, paketą, kuris, anot ministrės, užtikrins vienodą AML/CFT įgyvendinimą. Be to, šis paketas padės pagrindus veiksmingai veikiančiam ES lygmens priežiūros mechanizmui, kurio centras galėtų įsikurti Lietuvoje.

"Išsikėlėme aiškią ambiciją tapti Europos AML kompetencijų centru. Turime sukaupę aktualią institucinę ir reguliacinę patirtį valdant rizikas finansų sektoriuje, regione išsiskiriame talentingų specialistų pasiūla ir bendradarbiavimu su privačiu sektoriumi – Lietuvoje pradėjo veikti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, vienijantis privatų ir viešąjį sektorius. Visa tai sudaro tvirtą pagrindą pretenduoti į AML centro pozicijas", – teigė G.Skaistė.

Perspėjimas: yra ir pavojų

Lietuvos finansinių technologijų pasiekimai pripažįstami pasauliniuose fintech indeksuose – mūsų šalis viena iš mažiausiai rizikingų jurisdikcijų dėl pinigų plovimo rizikos, atitinkamai skirta devinta vieta pasaulyje ir šešta vieta ES "Basel Institute on Governance AML index" reitinge.

Tačiau praėjusią savaitę Lietuvos banko valdybos narys, atsakingas už finansinių technologijų priežiūrą, S.Krėpšta spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad maždaug dešimtadalis šalies finansinių technologijų įmonių kelia pinigų plovimo rizikų. Tiesa, kad centrinis bankas nekeičia pozicijos dėl tolesnės finansinių technologijų plėtros šalyje, tačiau ragina šį verslą būti atsakingesnį.

"Maždaug dešimtadalis finansinių technologijų įmonių neturi nė vieno kliento ES valstybėse, o tai kelia papildomų klausimų ir pinigų plovimo rizikų, – tvirtino S.Krėpšta. – Mums nerimą kelia, kad penktadalis sektoriaus įmonių net nesuformavusios personalo, kuris valdytų rizikas."

Mums nerimą kelia, kad penktadalis sektoriaus įmonių net nesuformavusios personalo, kuris valdytų rizikas.

Pasak jo, centrinis šalies bankas yra suinteresuotas ilgalaike finansinių technologijų sėkme, tačiau pageidautų, kad sektorius bręstų, o įmonių verslo modelis turėtų aiškią idėją. Tiesa, S.Krėpšta akcentavo, kad didžioji dalis Lietuvoje dirbančių finansinių technologijų bendrovių veikia sklandžiai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), apžvelgdama pirmojo 2021-ųjų pusmečio situaciją, konstatavo, kad šiais metais pranešimų apie įtartinas operacijas ar sandorius skaičius išaugo penkiolika kartų, palyginti su praėjusiais metais.

"Tai įvyko ir dėl nuolat besiplečiančio finansinių technologijų sektoriaus. Jau anksčiau sakėme, kad kartu su viso fintech sektoriaus plėtra didės ir pinigų plovimo rizikos. Joms suvaldyti reikia žmogiškųjų išteklių ir investicijų į išmaniąsias technologijas bei dirbtinio intelekto sprendimus, kurie pajėgtų kokybiškai apdoroti tokį kiekį pranešimų apie įtartinas operacijas. Negalime rizikuoti saugumu", – teigė FNTT.

Beje, asociacija "Fintech Lithuania", vienijanti daugiau nei pusšimtį pirmaujančių Lietuvos finansinių technologijų ekosistemos dalyvių, jau pernai lapkritį pranešė steigianti Pinigų plovimo prevencijos ir atitikties darbo grupę. Jos tikslas – aptarti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srities aktualijas, analizuoti konkrečius pinigų plovimo prevencijos atvejus, dalytis narių patirtimi. Grupė formuos pasiūlymus, kaip toliau tobulinti esamus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sritį reguliuojančius įstatymus.

"Lietuvai tampant Europos finansinių technologijų centru, ypač svarbu tinkamai suvaldyti reikšmingas rinkos dalyvių veiklos rizikas, ypač pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje. Siekiame, kad "Fintech Lithuania" nariai šioje srityje bendradarbiautų tarpusavyje ir kartu prisidėtų prie Lietuvos finansinių technologijų sektoriaus rizikos lygio mažinimo", – tada sprendimo būtinybę komentavo "Fintech Lithuania" vadovas Paulius Tarbūnas.

Vis dėlto šiemet "Transparency International" Lietuvos skyrius (TILS), atlikęs išsamų šio sektoriaus tyrimą, suabejojo, kad finansinių technologijų įmonės šiuo metu gali vykdyti tinkamą savireguliaciją. Pasak TILS, nors prie pinigų plovimo prevencijos dirbančių darbuotojų įmonėse daugėja, jų skaičius neužtikrina veiksmingos prevencijos. Dažnai specialistams trūksta žinių, kompetencijos tinkamai vykdyti būtinas procedūras.

Nereikėtų perlenkti lazdos

Anot G.Skaistės, Lietuva yra suinteresuota tolesniu finansinių technologijų sektoriaus tvariu augimu, todėl valstybė prisidės prie šio tikslo kurdama saugią, plėtrai tinkamą aplinką.

"Technologinės kompanijos veikia išnaudodamos vieningos ES rinkos galimybes ir nepaisydamos fizinių valstybių sienų. Todėl svarbu, kad finansinių technologijų sektoriaus veiklos reguliavimas nekurtų dirbtinių barjerų inovatyvių įmonių veiklai. Vystydami šiuolaikinius iššūkius atliepiantį reguliavimą, greitas ir kokybiškas viešąsias paslaugas, taip pat suvienijant atsakingų institucijų ir rinkos dalyvių jėgas rizikoms valdyti, kibernetiniam saugumui bei pinigų plovimo prevencijai užtikrinti, kuriame dinamišką ir progresyvią ekosistemą. Taip stiprinsime ne tik technologiškai pažangios, bet ir sėkmingai rizikas valdančios šalies reputaciją", − praėjusią savaitę Finansų rinkos politikos formavimo patariamosios komisijos posėdyje atkreipė dėmesį G.Skaistė.

"Finansinių technologijų sektoriaus plėtra ir brandos didėjimas išlieka vienas iš prioritetinių Lietuvos banko tikslų. Siekiame, kad ji būtų tvari, teikiamą naudą aiškiai jaustų mūsų šalies vartotojai ir Lietuva išliktų ES finansinių technologijų centru ilguoju laikotarpiu. Augimo dinamika turi derėti su augančia sektoriaus branda, įmonių investicijomis į atitiktį, pinigų plovimo prevencijos priemones ir paslaugų kokybę", − teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Operacijų šuolis

Lietuvos banko duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį bendra finansinių technologijų įmonių atliktų mokėjimo operacijų suma siekė 121,8 mlrd. eurų – 5,7 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Įmonės iš licencinės veiklos gavo 208,2 mln. eurų pajamų – 5,1 karto daugiau ne pernai sausį–birželį, 94 proc. šių pajamų teko elektroninių pinigų, 6 proc. – mokėjimo įstaigoms.

Birželio pabaigoje Lietuvoje veikė 86 elektroninių pinigų ir 54 mokėjimo įstaigos. Lietuvos bankas šiuo metu nagrinėja daugiau kaip 30 paraiškų gauti elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigų licencijas.