- Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Likus mažiau nei ketvirčiui iki euro įvedimo, apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo naujajai valiutai indeksas sparčiai ūgtelėjo – didėja ir gyventojų, ir verslo susidomėjimas ir informuotumas. Tiesa, verslininkai sulaukė ir perspėjimo nuo planų pereiti prie darbų, nes, jei tikrąjį pasiruošimą įmonės pradės tik paskutinį metų ketvirtį, rizikuos susidurti ir su nepatogumais, ir su didesnėmis sąnaudomis.
Gyventojų domėjimasis, kaip bus pereita prie naujosios valiutos, sparčiai auga, o įmonių pasiruošimo eurui darbai aktyvėja. Tarp didžiausiems pokyčiams besirengiančių sektorių priskiriami buhalteriai tvirtina namų darbus jau atlikę – esą visos apskaitos programas platinančios įmonės jau yra parengusios tinkamas versijas.
„Tik patys didžiausi tinginiai gali viską palikti paskutinei minutei. Kai mes apklausėme savo narius, draugus, visi optimistiškai žiūri į sausio 1-ąją. Latvijoje buhalteriai dėl to neturėjo didelių problemų, manau, kad ir Lietuvoje taip bus“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Danguolė Pranckėnienė.
„Swedbank“ ir TNS LT antrąkart apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo eurui indeksas per pusmetį šoktelėjo nuo 30 iki 41 balo iš šimto galimų. Bankininkai perspėja, kad nors 9 iš 10 įmonių jau ėmėsi žingsnių, verslininkai iki šiol daugiau planuoja, nei imasi veiksmų.
„Vis dar dominuoja planavimas ir ketinimas daryti, negu daromi realūs veiksmai. Galima drąsiai išskirti, kad 20 proc. įmonių jau konkrečiai kažką daro – kažkas keičia apskaitos programas, kasos įrangą“, – sako „Swedbanko“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.
Gyventojai ir įmonės teigia per pusmetį apie eurą sužinoję daugiau, o tai lėmė ir didesnį palankumą: naująją valiutą teigiamai vertina 71 proc. įmonių ir 35 proc. gyventojų.
„Reiktų atkreipti dėmesį, kad tik 17 proc. pasakė, jog nebekaupia grynųjų pinigų, o laiko banko sąskaitose, o tik 10 proc. sakė, kad atsiskaito mokėjimo kortelėmis“, – nurodo „Swedbanko“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.
Beveik pusė šalies įmonių ketina pakoreguoti buhalterinės apskaitos programas ar planuoja pritaikyti savo informacinių technologijų sistemas. Tačiau tik penktadalis apklaustųjų tą jau atlieka ir žada organizuoti mokymus darbuotojams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą3
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų2
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...