- Saulius Jurgėla
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) vadovai ir energetikos ekspertai stebisi, kad miesto, kuriame nedarbo lygis yra vienas didžiausių šalyje, valdžia visiškai neskatina investicijų – tiek vietos, tiek užsienio.
Bedarbių daugėja
Jau daugiau negu metus Kaune įgyvendinamas 1 mlrd. litų vertės naujos kogeneracinės elektrinės statybų projektas, tačiau miesto vadovo jis visai nedomina.
Darbo kas mėnesį Kaune netenka apie 3,5 tūkst. žmonių, o bendras bedarbių skaičius jau siekia 40 tūkst. Apie energetinį projektą, kuris bus naudingas ne tik miestui, bet ir visai šaliai, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas yra pareiškęs, kad tai yra privačių investuotojų reikalas. A.Kupčinskas aiškino, kad projekto įgyvendinimas yra verslininkų interesas, rizika ir atsakomybė, kurios savivaldybė neketina prisiimti ir daryti jiems įtakos.
Nors Kauno mieste milijardo litų vertės naujos kombinuoto ciklo kogeneracinės elektrinės statybos projektas įgyvendinamas tik investuotojų lėšomis, tačiau miesto vadovai, anot projekto vykdytojų, ne padeda, o trukdo, reikšdami ekonomine logika nepagrįstus pareiškimus.
Mero gąsdinimai nepagrįsti
Energetikus tik gūžčioti pečiais privertė A.Kupčinsko pareiškimas, kad KTE, kuriai operatoriaus paslaugas teikia Energijos sistemų servisas, neva vienašališkai stabdo tolesnes investicijas į elektrinę ir tai gresia miesto užšaldymu šildymo sezono metu.
Kiti miestai skuba
Nepaisant to, kad dvejus metus trukdoma pasirašyti KTE investicinį susitarimą su "Kauno energija" dėl naujos kogeneracinės elektrinės statybos, projektas įsibėgėja – konsultante ir technine prižiūrėtoja išrinkta Suomijos bendrovė "Poyry Energy" jau įvertino elektrinės koncepciją ir pateikė ataskaitą.
Vasaros pabaigoje bus paskelbtas generalinio rangovo, statysiančio elektrinę, parinkimo konkursas. Šiuo metu vykdomos sklypo, kuriame bus statoma elektrinė, detaliojo planavimo procedūros. Statybvietės teritorijoje jau atlikti žvalgybiniai geotechniniai tyrimai. Toliau vyksta derybos su projektą finansuosiančiomis institucijomis.
Kauno elektrinė pradės veikti 2013-aisiais. Joje gaminama elektra sumažintų šilumos kainą kauniečiams. Kombinuoto ciklo dujų turbinos technologija pasaulyje itin vertinama dėl mažos aplinkos taršos ir didelio energijos gamybos efektyvumo. Tokių elektrinių daug pastatyta ne tik Vakarų Europoje, bet ir kaimynystėje esančiose Švedijoje ar Latvijoje. Pirmoji tokia elektrinė jau pastatyta ir Lietuvoje – Panevėžyje.
Panašus projektas šiuo metu įgyvendinamas Elektrėnuose, kur statomas Lietuvos elektrinės devintasis blokas. Bloko statyba – vienas didžiausių ir brangiausių projektų Lietuvoje pastaraisiais metais. Statybos darbus atlieka daugiau kaip šimtas Lietuvos bendrovių. Statybų aikštelėje dirba 300 žmonių, tačiau netrukus jų skaičius bus dvigubai didesnis.
Statybos pažers pinigų
Kauno kogeneracinės elektrinės statybos taip pat pritrauktų Lietuvos statybų ir įrangos tiekimo bendrovių, darbuotųsi panašus skaičius specialistų. Naujų darbo vietų atsiradimas teigiamai paveiktų ne tik Kauno miesto, bet ir visos Lietuvos padėtį darbo rinkoje.
Pasak Kauno elektrinės projekto vadovo Arvido Ladygos, būsimosios elektrinės mokesčiai per jos eksploatavimo laikotarpį sieks apie 280 mln. litų. Mokesčiai statybų laikotarpiu siektų 25 mln. litų.
Lietuvos energetikos instituto direktorių Eugenijų Ušpurą stebina pasyvi Kauno miesto vadovo pozicija dėl ganėtinai svarbaus investicinio projekto: "Be valdžios palaikymo energetikos objektų atsiradimas neįmanomas. ES direktyvos skatina efektyvių kogeneracinių elektrinių plėtrą. Tai numatyta ir Seimo priimtoje Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje. Tiesa, dėl ekonominės situacijos elektros suvartojimas Lietuvoje ir visoje Europoje yra sumažėjęs, ir tai gali lemti privačių investuotojų sprendimą dėl Kauno elektrinės galingumo."
E.Ušpuras taip pat pabrėžė, kad Kauno politikų pareiškimai dėl Kauno užšalimo yra perdėti: "Kaunas tikrai neužšals. Atsakomybė turėtų kristi ne tik ant šilumos gamintojo – KTE, bet ir šilumos tiekėjos, valdančios šilumos tinklus, – "Kauno energijos" – pečių."
Opozicija galanda kirvį
Paramą Kauno Sėkmės koalicijai nutraukę socialdemokratai ketina pareikšti interpeliaciją JAV viešėjusiam Kauno merui A.Kupčinskui. Viena nepasitikėjimo pareiškimo priežasčių, kaip teigia socialdemokratai, – meras nieko iš esmės nepadarė, kad Kaune nebūtų didinamas nedarbas ir skurdas.
Kauno socialdemokratų lyderė Orinta Leiputė piktinasi, kad miesto vadovas nėra išsakęs jokios pozicijos dėl nedarbo mažinimo Kauno mieste. Dalis verslininkų net iškelia savo verslą į kitas apskritis. Valdantieji nededa jokių pastangų, kad būtų sukurta naujų darbo vietų.
Per visą dabartinio mero kadenciją buvo tik vienas jungtinis posėdis, kai buvo pasikviestas verslininkas.
Pasak jos, Kaune viskas paremta tik savųjų protegavimu, nesivadovaujama jokiais ilgalaikiais tikslais.
"Visuotinis nepasitikėjimas Sėkmės koalicijos frakcijos nariais perauga ir į nepasitikėjimą visa Kauno miesto taryba, o tai atsiliepia ir naujoms investicijoms bei verslui", – pabrėžė politikė.
Jos nuomone, Kaunui reikėtų pasimokyti iš Druskininkų, kur vyksta gausybė statybų ir įgyvendinama daug investicinių projektų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų8
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Sumanieji kaimai – geresnė gyvenimo kokybė per sumanius, inovatyvius sprendimus
Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, balandžio pradžioje startavo intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“, kuria remiama tokių kaimų plėtra ir į inovatyvias veiklas, pažangius spren...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...