- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje išaugus didmeninei elektros kainai, vietinė elektros gamyba mažėjo, o importą iš Lenkijos keitė importo srautas iš Švedijos.
Rugpjūčio 23-30 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Baltijos šalyse augo 11 proc. ir buvo vienoda - 95,7 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę „LitPol Link“ keitiklių stotyje buvo atliekami autotransformatoriaus įjungimo darbai, todėl „LitPol Link“ jungtis su Lenkija nuo pirmadienio iki penktadienio nebuvo prieinama. Duomenys rodo, kad dviem trečdaliais sumažėjusį importą iš Lenkijos pakeitė skandinaviškas importo srautas per „NordBalt jungtį“. Be to, beveik ketvirtadaliu sumažėjus vietinei gamybai ir perpus mažėjant eksportui į Lenkiją, Lietuvos importas sudarė net tris ketvirtadalius bendrai suvartojamos elektros energijos kiekio. Praėjusią savaitę šis importo rodiklis siekė 67 proc. Tokį aukštą šalies importo procentą lėmė sumažėjusi gamyba iš atsinaujinančių išteklių, kai perpus smuko vėjo elektrinių gamybos rodikliai, ir stabiliai dirbusios šiluminės elektrinės net ir sumažėjus importo srautams per „LitPol Link“ jungtį, kurie buvo atsverti importu iš Švedijos. Remonto darbų metu dinamiškai persiskirstę importo bei eksporto srautai rodo, kad esame glaudžiai integruoti su kaimyninėmis Vakarų rinkomis“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Dienoms trumpėjant elektros suvartojimas Lietuvoje augo ir praėjusią savaitę siekė 223 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 23 proc., o vietos elektrinės užtikrino 26 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos elektros energijos kiekis siekė 57 GWh.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 43 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 25 proc., hidroelektrinės – 20 proc., saulės elektrinės – 5 proc., kitos elektrinės – 7 proc. elektros energijos. Hidroelektrinių gamyba smuko 16 proc., vėjo ir saulės elektrinių mažėjo atitinkamai 54 proc. ir 8 proc., kitose augo: šiluminių elektrinių - 4 proc., kitų elektrinių - 32 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 75 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išaugo 3 proc. Diferencijuojant šalies importą 10 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 49 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 36 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 5 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 44 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 77 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją - 9 proc., o į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį – 14 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 29 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 32 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 77 proc., Švedijos kryptimi 1 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus27
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...