- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ne paslaptis, kad kalėdinės karštinės laikotarpis smarkiai palengvina pinigines. Kad pasiruošimas didžiosioms gruodžio šventėms vyktų sklandžiai, specialistai rekomenduoja kuo anksčiau pradėti planuotis ne tik pirkinių krepšelį, bet ir išanalizuoti savo biudžetą, apžvelgiant kiek lėšų ir kam galima skirti. Kiekvienais metais rengiamame rinkos ir visuomenės nuomonės tyrime išryškėjo, kada tautiečiai linkę pirkti kalėdines dovanas, kiek joms skiria bei kokių priemonių imasi, kad išvengtų papildomo streso ruošiantis šventėms.
Dovanų pirkimas ir sumos
Remiantis apklausos rezultatais, kiek daugiau nei dešimtadalis (11 proc.) tyrimo dalyvių, tiek moterys, tiek vyrai, kalėdinių dovanų dažniausiai pradeda ieškoti kelis mėnesius prieš šventes, 14 proc. apklaustųjų dovanas šventėms perka per nuolaidų dienas lapkričio mėnesio pabaigoje, o 20 proc. respondentų atsakė, kad dovanomis artimiesiems apsirūpina jau gruodžio pradžioje. Kiek mažiau nei penktadalis (18 proc.) kalėdines dovanas paprastai perka likus vos savaitei iki didžiųjų gruodžio švenčių, o likusi, tačiau nemaža dalis (17 proc.), šią pareigą atideda iki pat Kalėdų.
Šiemet, panašiai kaip ir ir pernai, virš 100 eurų kalėdinėms dovanoms planuoja skirti apie pusė 30-49 metų amžiaus grupės atstovų, respondentų su aukštuoju išsilavinimu, didmiesčių gyventojų, vadovų ir tarnautojų. 33 proc. Lietuvos gyventojų tam skirti planuoja nuo 50 iki 100 eurų. 15 proc. respondentų pažymėjo, kad kalėdinėms dovanoms žada išleisti mažiau nei 50 eurų. 3 proc. apklaustų gyventojų šiais metais kalėdinėms dovanoms skirs tik iki 20 eurų – tiek ketina išleisti daugiausia pensininkai, darbo neturintys asmenys, besimokantis jaunimas.
Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad kalėdiniame dovanų pirkimo maratone dalyvauja ne visi. 12 proc. apklaustųjų suaugusių Lietuvos gyventojų, panašiai tiek moterys, tiek vyrai, paprastai net neperka kalėdinių dovanų.
Kaip tinkamai pasiruošti dovanų pirkimo maratonui?
Norint patirti kuo mažiau streso ir kuo daugiau malonių akimirkų, specialistai rekomenduoja laikytis net kelių taisyklių. Visų pirma, bene svarbiausias aspektas, suteikiantis daugiau ramybės prieš didžiąsias žiemos šventes, yra biudžeto planavimas. Tai daryti svarbu nepaisant, kokią pinigų sumą žadama skirti dovanoms.
Taip pat, norint mėgautis šventine nuotaika, o ne kentėti nuo priverstinio poreikio, reikėtų į prieššventinę darbotvarkę įnešti bent šiek tiek organizuotumo. Bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, vadovė Giedrė Štuopė teigia, kad pravartu visus reikalingus pirkinius ir jiems skirtą laiką žymėtis kalendoriuje.
„Daugybė žmonių perka dovanas paskutinėmis akimirkomis, nes nespėja susidėlioti tinkamo grafiko. Rekomenduočiau kalendoriuje pasižymėti dienas, kai turite mažiau darbų ir per kurias galėtumėte ramiai apsipirkti, taip pat kaip įmanoma anksčiau suplanuoti, kam ir kokią dovaną pirksite, kiek ji kainuos. Be to, siūlyčiau nepamiršti, kad dovanų galima žvalgytis ir internete. Pravartu sekti įvairių internetinių parduotuvių prekių kainas, taip stebint, kur labiau apsimoka įsigyti norimas dovanas. Žinoma, patarčiau nebijoti pasinaudoti ir akcijomis, siūlomomis prieš gruodžio šventes“, – sako finansų ekspertė.
G. Štuopė taipogi pataria sekti išleidžiamas pinigų sumas, išsaugant pirkimo kvitus, mat tai – paprasčiausias kelias žinoti, kiek galite sau leisti išlaidauti, kad vėliau netektų kęsti nepritekliaus.
Skolinimasis – protinga išeitis
Duomenys rodo, kad 37 proc. apklaustųjų dovanas pirks iš einamojo mėnesio atlyginimo, panaši dalis – 34 proc., tam naudos specialiai šventėms atidėtus pinigus, o likusieji piliečiai ketina prašyti artimųjų, draugų ar pažįstamų paskolinti lėšų dovanoms arba susisiekti su vartojimo kredito bendrovėmis.
Skolintis labiausiai linkę darbingo amžiaus respondentai su viduriniu išsilavinimu, jaunimas, gyvenantys tiek didesniuose miestuose, tiek miesteliuose ar kaimuose. Lytis skolinimuisi įtakos nedaro – skolinasi tiek moterys, tiek vyrai, dažniausiai darbo neturintys žmonės ar namų šeimininkės.
G. Štuopė sako, jog prieš didžiąsias gruodžio šventes piliečiai skolinasi imliau ir tikslingomis sumomis, mat pradeda planuotis savo biudžetą reikiamoms kalėdinėms išlaidoms.
„Artėjant šventėms, dauguma lietuvių pradeda atidžiau žiūrėti į biudžeto planavimą, kas yra geras žingsnis. Įsivertinę savo galimybes, nemažai žmonių ryžtasi ir pasiskolinti pinigų, po šventinio laikotarpio numatydami jų grąžinimą bendrovėms. Atsiradus papildomai sumai pinigų, lengviau susidėlioti išlaidas ir kalėdinio laikotarpio karštinė nebebūna tokia baisi“, – sako finansų ekspertė.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausa buvo vykdyta 118-oje taškų Lietuvoje. Ji vyko pirmaisiais rudens mėnesiais – dalyvavo 1002 respondentai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“1
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą5
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...