- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savivaldybėms turėtų būti suteikiama daugiau finansinio savarankiškumo leidžiant skolintis ne tik valstybės lygmeniu, teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas. Vis dėlto jis pabrėžia, kad ne visos savivaldybės yra pasiruošusios savarankiškai skolintis atviroje rinkoje, todėl verta apmąstyti ir organizacijos, padedančios vietos savivaldai tvarkyti investicinius projektus, steigimą.
„Savivaldai trūksta galios dėl to, kad ji yra ribota savo finansuose. Šiandien vienintelės jų pajamos yra tai, kas skiriama iš biudžeto. O paprastai visos pajamos, asignavimai, praktiškai nukeliauja tik į operatyvinį lygį, būtinosioms funkcijoms vykdyti. Blogiausia, kad savivaldybėms nėra leidžiama skolintis išoriškai, spręsti savo aplinkos gerbūvį taip, kaip jos mano esant reikalinga“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.
„Kalbant apie trisdešimtus nepriklausomybės metus, manyčiau, kad savivaldybės tikrai subrendo, kad galėtų pačios spręsti savo likimą, pritraukti lėšų ir jas investuoti“, – pridūrė jis.
Savivaldai trūksta galios dėl to, kad ji yra ribota savo finansuose.
Anot finansų analitiko, vienas iš sprendimų, kuris leistų padidinti savivaldos finansinę nepriklausomybę, yra leidžiamos savivaldybių obligacijos, suteikta galimybė skolintis atviroje rinkoje.
„Savivaldybė galėtų išleisti savo obligacijas, o pritraukusi lėšas investuoti į tą projektą, kuris yra numatytas. Ir vėliau arba iš sutaupytų lėšų, kurios skiriamos iš biudžeto, arba iš uždirbtų pinigų – juk jos galėtų surinkti lėšų už tai, kad suteikė papildomą paslaugą savo savivaldybės gyventojams arba lankytojams – galėtų tas skolas grąžinti. Tai labai paspartintų savivaldybių plėtrą“, – akcentavo jis.
Vis dėl to M. Dubnikovas pažymėjo, kad vargu, ar pavyks išvengti neigiamų savivaldybių savarankiškumo padarinių.
„Pastaruoju metu girdime pasakymus, kad savivaldybėms tarsi negalima skolintis, nes jos yra kažkokios neveiksnios. (...). Be abejo neišvengiama, kad viena ar kita savivaldybė susidurs su problemomis, nes pinigai bus išleisti netinkamai. Bet tai nereiškia, kad reikia visoms kitoms nieko neleisti. Juk progresyvūs politikai, savivaldybės galėtų gautas lėšas nukreipti, pavyzdžiui, į įmonių, fabrikų, darbo vietų pritraukimą“, – tikino jis.
M. Dubnikovas pabrėžė, kad didesnis savarankiškumas lemtų ir didesnę savivaldybių tarpusavio konkurenciją.
„Natūralu, kad valstybės biudžetas niekada neduos tiek pinigų, kiek reikia savivaldybei, kad ji išvystytų visus savo norus ir projektus. Taip pat natūralu, kad kai kurie projektai bus geri, kai kurie – blogi. Tačiau tai paskatintų didesnę konkurenciją tarp pačių savivaldybių ir patys žmonės pamatytų, kas geba valdyti pinigus, o kas ne. Pats geriausias būdas tai pamatyti – suteikti atsakomybę. O juk už rezultatus yra baudžiama rinkimais“, – pažymėjo jis.
Vertindamas savivaldybių pasiruošimą prisiimti investicinius įsipareigojimus, M. Dubnikovas teigė, jog būtų tikslinga apsvarstyti ir centrinės organizacijos, padedančios vietos savivaldai investuoti atviroje rinkoje, steigimą.
„Idealiu variantu kiekviena savivaldybė pati turėtų turėti galimybę pasiskolinti ir išleisti savo vertybinius popierius, obligacijas. Visgi žvelgiant į kai kurias savivaldybės, ko gero, kyla abejonių, ar visos jos tai sugebėtų padaryti. (...)
Todėl tikrai galėtų būti centrinė organizacija, kuri parengtų pamatus arba medžiagą, kaip savivaldybės galėtų skolintis, padėtų tvarkyti joms reikiamus dokumentus. Manau, kad šiuo metu tokia organizacija būtų tikslinga, nes savivaldybių organizacijose taip greitai neatsirastų specialistų, kurie tai galėtų padaryti“, – teigė jis.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai kiek anksčiau ketvirtadienį teigė, kad Lietuvoje viešojo sektoriaus, o kartu ir savivaldybių investavimas vyksta pernelyg vangiai ir neatitinka ekonomikos augimo poreikių.
„Galimybės skolintis Lietuvos vietos vadžios institucijoms yra apribotos labai griežtomis fiskalinėmis taisyklėmis, todėl šioms trūksta gebėjimų ir pajėgumų generuoti pakankamai pajamų.
Esamomis sąlygomis sunku užtikrinti strateginį planavimą, nes nėra vietos valdžios investicinių pajamų lankstumo, taip pat įtaką daro ir kylantys administraciniai iššūkiai“, – teigė EBPO vyriausioji politikos analitikė Camila Vammalle.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...