- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje daugėjant bankrutuojančių įmonių, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad nesulaukęs valstybės pagalbos dėl išaugusių energijos kainų, ateinančiais mėnesiais verslas gali patirti „labai skaudžių pokyčių“, o bankrotų skaičius viršyti normalų lygį.
„Čia yra labai akivaizdi, labai reali grėsmė. Visi suprantame, kad elektros kaina dabar yra pagrindinis visų verslų skaudulys – reikia mokėti liepos sąskaitas, rugpjūčio, rugsėjo sąskaitos bus dar didesnės. Šioje vietoje, kadangi kol kas parama koncentruojama vartotojams, o ne verslui, tikėtina, kad po kelių mėnesių gali būti labai skaudūs pokyčiai“, – ketvirtadienį LRT televizijai bankrotų didėjimo riziką komentavo T. Povilauskas.
Augantį bankrotų skaičių, ekonomisto teigimu, lemia energetinių išteklių, žaliavų brangimas, padidėjęs minimalus mėnesinis atlyginimas, užsivėrusios Rusijos ir Baltarusijos rinkos. Artimiausiu laikotarpiu, anot jo, reikėtų imtis priemonių, kad bankrotų nebūtų daugiau, nei „normalu rinkos ekonomikai“.
„Turime atskaitos tašką – 2 tūkst. bankrotų prieš pandemiją, tai būtų normalus lygis. Jeigu jį viršijame, akivaizdu, kad valstybės intervencijos, priemonių reikia“, – tikino SEB ekspertas.
„Artimiausiu metu klausimas yra elektros ir dujų kainų normalizavimas, būtent verslui taip pat“, – akcentavo jis.
T. Povilauskas pažymėjo, kad valstybė pirmiausia turėtų padėti įmonėms sušvelninti augančių energijos kainų poveikį, numatyti, kuriems sektoriams artėjant žiemai paramos reiks labiausiai. Ekonomisto nuomone, artimiausią žiemą sudėtingiausia bus smulkiajam verslui ir toms įmonėms, kurios negali perkelti kaštų už energiją vartotojams.
„Stabus verslas vis tiek turi daugiau ir santaupų, didesnę prieigą prie skolinimosi rinkos. O smulkesniam verslui, taip, tikrai nusimato sunkesni laikai artimiausią žiemą, nes pas juos tų „lašinių“ yra gerokai mažiau“, – svarstė T. Povilauskas.
„Žiūrint sektoriais, labiausiai kentės tie, kuriems sunkiausia permesti išaugusias elektros, dujų ar šilumos sąnaudas į galutinę kainą. Klausimas, kiek vartotojai gali mokėti: jei gamybos kontraktas sudarytas fiksuota kaina, yra labai sudėtinga kažką permesti vartotojui“, – kalbėjo jis.
Statistikos departamento duomenimis, per pastarąjį pusmetį bankroto procedūras pradėjo 1,7 karto daugiau Lietuvoje veikiančių įmonių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai – pirmąjį 2022 m. ketvirtį bankrotai inicijuoti 312 įmonių, o per antrąjį – dar 274.
Anot Departamento, bankrotai pirmąjį pusmetį daugiausia inicijuoti statybų sektoriaus įmonėms, beveik dukart pradėtų bankrotų skaičius išaugo tarp didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto paslaugas teikiančių ūkio subjektų.
Anot statistikų, panašiais tempais augo ir apgyvendinimo bei maitinimo bendrovių bankrotų skaičius.
Statistikos departamento duomenimis, daugiausia per pastarąjį pusmetį pradėtų bankrotų – trijų didžiųjų miestų apskrityse: Vilniaus apskrityje skaičiuojami 271, Kauno – 121, Klaipėdos – 83 apie pradėtas bankrotų procedūras paskelbę ūkio subjektai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Savivaldybių asociacijos vadovė: apleistą NT būtų galima apmokestinti iki 9 proc. tarifu
Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo nustatyti triskart didesnį nei dabar nekilnojamojo turto (NT) mokestį apleistiems, neprižiūrimiems statiniams. Tai, anot jos, sumažintų kliūtis vystyti teritorijas. ...
-
Prognozės: Lietuvos ekonomika šiemet smuks, kitąmet – paaugs
Lėtai atsigaunant realiajam darbo užmokesčiui ir esant silpnai išorės paklausai, šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų sumažėti 0,5 proc., o 2024 metais ekonomikos augimas sieks 1,5 proc., prognozuoja Europos rekon...
-
R. Bilkštytė abejoja, ar norėdami mokėti mažiau NT mokesčio vėjininkai mažins vertę
Vėjo jėgainių vystytojai, siekdami ateityje sumokėti kuo mažiau nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, negalės dirbtinai susimažinti mokestinės vertės, tikina finansų viceministrė. ...
-
D. Kreivys: sinchroniniai kompensatoriai – kertiniai sinchronizacijos projektai1
Telšių ir Alytaus transformatorių pastotes pasiekę milžiniški sinchroniniai kompensatoriai yra kertiniai 2025 metų pradžioje numatytos Baltijos šalių elektros tinklų su kontinentine Europa sinchronizacijos projektai, sako energetik...
-
Pasaulio inovacijų indekse Lietuva pakilo į 34 vietą
Šiais metais pasaulio inovacijų indekse Lietuva pakilo penkiomis pozicijomis ir užėmė 34 vietą tarp 132 pasaulio valstybių, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. ...
-
Seimo komitetas lauks pastabų dėl siūlymo drausti prekybininkams bausti tiekėjus
Inicijavęs pataisas, kuriomis norima griežtinti prekybininkų ir tiekėjų santykius, parlamentinis Kaimo reikalų komitetas jų imsis spalio pabaigoje. Iki to laiko komitetas lauks suinteresuotų asmenų ir Konkurencijos tarybos pastabų. ...
-
Paskelbti verslo nuomonės reitingo lyderiai
Verslo nuomonės lyderių įtakos reitinge šiemet aukščiausias tris vietas užima Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir prekybos tinklo „Iki“ ...
-
Ekonomistai: mėnesio infliaciją rugsėjį lėmė sezoniškumas1
Lietuvoje rugsėjį po keturis mėnesius stebėtos defliacijos užfiksavus 0,7 proc. mėnesio infliaciją, ekonomistai teigia, kad šis reiškinys – sezoninis ir nereiškiantis, kad į šalį grįžta anksčiau buvusi didelė infl...
-
Pernai moksliniams tyrimams Lietuvoje skirta daugiau lėšų nei užpernai
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams Lietuvoje pernai, išankstiniais duomenimis, buvo skirta 690,7 mln. eurų - 10,7 proc. daugiau nei prieš metus. ...
-
Aukcione už du milijonus eurų bus siūlomos valstybės įmonių akcijos2
Aukcione ruošiamasi parduoti valstybei priklausančius kontrolinius bendrovių „Šilutės veislininkystė“ ir „Šilutės polderiai“ akcijų paketus, siūloma 2 mln. eurų pradinė kaina. ...