- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dosnios valstybės dotacijos nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms dar nesibaigia. Ar ne metas užsukti pinigų kranelį, kas yra spardomos skardinės principas ir kaip mūsų vartojimas gali padėti ekonomikai, LNK klausė ekonomisto Žygimanto Maurico.
Karantino laikotarpiu labai ilgai buvo skųstasi, kad valstybė nemeta jokio gelbėjimosi rato, bet kai metė, panašu, kad metė rimtą, nes Valstybės kontrolės auditas paskaičiavo, kad įmonėms išmokėti 309 mln. eurų. 2 tūkst. įmonių vis dar yra prastovose.
Anot Ž. Maurico, šiandieninė rinkos situacija – labai gera: „Rinka yra užpilta ekonomikos gelbėjimui skirtų pinigų. Pavyzdys: praeitais metais bankrotų skaičius buvo du kartus mažesnis negu užpraeitais metais. Užpraeitais metais turėjom 1600 bankrotų, o praeitais metais – mažiau nei 800. Šių metų pirmą pusmetį, panašu, kad turėsime dar mažiau. Tai iš tikrųjų ta banga yra labai didelė, užliejusi didelę dalį įmonių. Pamatysime, kas maudysis be kelnaičių, kai ta banga nuslūgs“.
„Formaliai iki rugsėjo 1 d. bus mokamos subsidijos įmonėms. Panašu, kad tų bankrotų skaičius negali būti du kartus mažesnis amžinai. Kadangi veiks suspaustos spyruoklės principas, tikėtina, kad mes tų bankrotų turėsime netgi daugiau, nei turėjome įprastai“, – aiškino ekonomistas.
Pamatysime, kad dalis įmonių piktnaudžiavo ta parama, dalis įmonių tyčinį bankrotą skelbs.
Kaip jis teigė, „principas buvo toks, kad geriau daugiau paramos skirti negu mažiau, tam, kad pandemijos įkarštyje nesusikurtume sau dar vienos problemos – ekonominės krizės, bankrotų krizės. Tie bankrotai buvo nukeliami į ateitį kiek įmanoma daugiau“.
Tačiau esą ateityje, kai subsidijos nebebus mokamos, bus visko: „Pamatysime, kad dalis įmonių piktnaudžiavo ta parama, dalis įmonių tyčinį bankrotą skelbs, nes pamatys, kad su ta visa įsipareigojimų kupra neapsimoka tęsti veiklos. Bus įvairių variantų. Deguto medaus statinėje mes neišvengiamai turėsime, bet, kaip minėjau, ir buvo toks principas – paramos geriau daugiau negu mažiau“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Esą jeigu ateis dar vienas karantinas ir reikės vėl gelbėti įmones, teks priimti nelengvų sprendimų: „Įmonės, kartais vadinamos zombiais, kurios realiai yra palaikomas tik subsidijų, nebeturi jokios ateities popandeminiam pasauly. Ir daug kas pasikeis pandemijos metu. Galbūt netgi ir įmonė, kuri būtų buvusi pakankamai pelninga, pasikeitus realijoms nebebus pelninga. Tarkim, išpopuliarėjusi internetinė prekyba turbūt daugelį įvarys į kampą, iš kurio tos įmonės nebeišeis. Iš tikrųjų sprendimai tikrai bus nelengvi: ar atidėti tą bankrotų skaičių toliau į 2022 ar 2023 metus, ar visgi realybei pažiūrėti į akis“, – teigė ekonomistas.
„Aš siūlau kiek įmanoma labiau atlaisvinti karantino ribojimus, kiek tai leidžia epidemiologinė situacija, ypač kai mes turime jau pakankamai įsibėgėjusią vakcinacijos kampaniją. Kuo toliau, tuo daugiau tų įmonių-zombių ir tuo neefektyviau naudojamos valstybės lėšos“, – sakė jis.
Shutterstock nuotr.
Šiuo metu daugiausia paramos sulaukia „laisvalaikio paslaugos, prekybos sektorius, viešasis transportas, netgi pramonė ir kiti sektoriai“, – vardijo Ž. Mauricas.
Anot jo, tai, kad vieni sektoriai gauna paramą, o kiti – ne, iškraipo konkurenciją: „Niekas nesitikėjo, kad tos dotacijos truks tiek ilgai. Kada buvo kalba apie karantiną, galvojo, kad truks du, tris ar keturis mėnesius, bet truko aštuonis mėnesius. Ir dar ne pabaiga. Gali būt, kad dar reikės kažkokių ribojimų rudenį. Tai iš tikrųjų situacija yra nepaprasta, neturėjome mes dar istorijoj niekada tokios situacijos. Paskatų sistema tikrai yra labai išsikraipiusi. Gali būti to neteisingumo pakankamai daug“.
„Šiuo metu, vertindamas bendrą ekonominę situaciją, manyčiau, kad reikėtų tos paramos siūlą suvynioti atgal, nes yra labai svarbūs du dalykai: laiku pradėti paramą teikti ir laiku nutraukti ją. Dažniausiai, ypač politikai, nesiryžta jos nutraukti, nes tada tu susiduri su tais iššūkiais, kurie neišvengiami. Kol kranelis paskolų atsuktas, kol visi žiūri pro pirštus, yra labai didelė paskata tuos pinigus skolintis“.
Tačiau tų paskolų kranelio užsukimas Lietuvoje, anot ekonomisto, šiek tiek pavėluotas: „Galbūt mes užsižaidėme tiek su pačio karantino ribojimais, tiek su ekonomikos skatinimu. Ne tik šiais metais, bet ir praeitais mes matėme, kad to skatinimo per daug ir dėl to Lietuvoje tiek šiais metais, tiek praeitais, tiek ir kitais metais biudžeto deficitas bus didžiausias iš viso regiono šalių – didesnis nei Baltijos šalyse, Skandinavijos šalyse, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje. Ir tai jau nėra labai geras signalas, nes neapibrėžtumo laikotarpiu svarbiausia neišsiskirti iš minios. Dažniausiai tas, kuris išsiskiria, sulaukia daugiausia neigiamo dėmesio. Aš nenorėčiau, kad Lietuva atsidurtų į tokią situaciją“.
Paprasti vartotojai, kaip sakė Ž. Mauricas, irgi gali prisidėti prie ekonomikos situacijos gerinimo: „Visų pirma reikia nepamesti galvos, nepasiduoti tam naratyvui, kad kainos kyla ir tai normalu, nes tikrai taip nėra. Kiekvienas turėtų būti atsakingas, žiūrėti į kainas, lyginti, per daug neišlaidauti, nes verslas gali tuo pasinaudoti. Bet tai būtų trumpalaikė pergalė, nes mes prarastume tarptautinį konkurencingumą. Tarkim, Lenkija, dabar, kol uždaryta laikinai, tai mes dar turim vieną situaciją, o kai atsidarys... Skirtumas kainų tarp Lenkijos ir Lietuvos praeitais metais išaugo iki rekordinio lygio – 17 procentų. Tai yra tam tikrų pavojų“.
Ekonomistas taip pat patarė pirkti iš smulkiųjų verslininkų, mažų parduotuvėlių ar restoranų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LTG: iki 2030 metų tikimasi sukurti bendrą Europos geležinkelių sistemą1
Gerinant tarptautinį susisiekimą geležinkeliais Europoje, iki 2030 metų planuojama įdiegti bendrą žemyno geležinkelių sistemą, kuri apjungtų traukinių tvarkaraščius, bilietų pardavimą ir klientų aptarnavimą. ...
-
Maisto ir veterinarijos tarnyba: „Jurbarkų mėsos“ gaminiuose – salmoneliozės bakterija
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nustatė salmoneliozės bakteriją „Jurbarkų mėsos“ gaminiuose, įmonei uždrausta tiekti gaminius į rinką, gyventojai įspėjami jų nevartoti ir grąžinti į prekybos vietas ...
-
Rekordinis loterijos „Eurojackpot“ beveik 81 mln. eurų laimėjimas Kėdainiuose sukėlė šurmulį5
Kėdainiuose esanti „Norfa“ nuo šiol gali vadintis laimingiausia parduotuve Baltijos šalyse. J. Basanavičiaus gatvėje esanti parduotuvė išgarsėjo po to, kai paaiškėjo, kad joje praėjusią savaitę buvo įsigytas lo...
-
Per metus pienas pabrango beveik trečdaliu2
Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugsėjį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, padidėjo 26 proc., rodo Europos Sąjungos (ES) pieno rinkos observatorijos MMO duomenys. ...
-
I. Šimonytė apie situaciją dėl imigrantų iš Vidurio Azijos: nederėtų gąsdinti8
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui pareiškus, kad nuo 2021-ųjų imigrantų iš Vidurio Azijos padaugėjo 14 kartų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad bendras jų skaičius, nepaisant reikšmingo augimo, nėra labai did...
-
Kultūros ministerijoje pasirašomas susitarimas dėl kultūros inovacijų skatinimo1
Kultūros ministerijoje ketvirtadienį bus pasirašytas tarpinstitucinis susitarimas dėl bendradarbiavimo kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) inovacijų skatinimo srityje. ...
-
KT skelbs, ar savivalda gali be konkurso teikti viešąsias paslaugas3
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs, ar pernai priimtos įstatymų pataisos, leidusios savivaldybėms be konkurso perduoti jų valdomoms įstaigoms teisę teikti viešąsias paslaugas, atitinka Konstituciją. ...
-
Pradedama platinti pirmoji gynybos obligacijų emisija10
Ketvirtadienį pradedama platinti pirmoji vienerių metų trukmės gynybos obligacijų emisija, už kurią bus mokamos 2 proc. metų palūkanos. ...
-
Atliekų perdirbėjams Skaidiškėse nurodyta stabdyti dalį veiklos
Atlikęs patikrinimą ir nustatęs pažeidimų, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) Skaidiškių kaime, Vilniaus rajone, įsikūrusioms atliekų perdirbimo įmonėms nurodė stabdyti dalį veiklos. ...
-
M. Skuodis: kita Vyriausybė turės kelti finansavimą kelių infrastruktūrai11
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad kitos kadencijos Vyriausybė turės skirti didesnį dėmesį ir lėšas kelių infrastruktūrai ir pastebėjo, jog ši sritis daug metų yra nepakankamai finansuojama. Pasak ministro, kelių būklė ...