- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad antrosios pandemijos bangos įtaka šalies ekonomikai yra daug mažesnė nei praėjusių metų pavasarį.
„Antrosios pandemijos bangos įtaka ekonomikai yra daug mažesnė nei praėjusių metų pavasarį. Jeigu tuomet gyventojų išlaidos sumažėjo maždaug trečdaliu, dabar matome, kad jos yra sumažėjusios dešimtadaliu, ir tik tose specifinėse srityse, kur yra apribotos galimybės išleisti pinigus – kelionės, viešbučiai, restoranai ir kai kurios laisvalaikio paslaugos. Bet tai tikrai nėra labai didelė neigiama įtaka bendrai ekonomikai“, – Lietuvos verslo forume trečiadienį sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, sektorių, kurie išgyvena didelę krizę ir kuriems iš tiesų reikia pagalbos, yra mažiau nei dešimtadalis Lietuvos BVP, o „likusi dalis ekonomikos klesti.“
Tikrai sunku įžvelgti kažkokių ženklų, kurie signalizuotų apie antrą recesiją Lietuvoje ar antrą duobę.
„Žiūrint į lietuviškos kilmės prekių eksportą, apdirbamosios gamybos tendencijas, sunku būtų įžvelgti bet kokią krizę šiuo metu. Pramonė yra ant bangos. Aišku, tai susiję su didele lietuviškų prekių paklausa ir Europoje, ir kitose pasaulio šalyse. Europos pramonė klesti, vartotojai turi pinigų, juos nori išleisti. Neturėdami galimybių vartoti paslaugas, jie vartoja prekes. Tikrai sunku įžvelgti kažkokių ženklų, kurie signalizuotų apie antrą recesiją Lietuvoje ar antrą duobę. Turime kalbėti tik apie lokalizuotas problemas keliuose sektoriuose“, – sakė N. Mačiulis.
Jis akcentavo, kad iš dalies neigiamas ekonomines pasekmes minimizavo valstybių ekonominė politika – tiek fiskalinis skatinimas Lietuvoje, tiek anticiklinė fiskalinė politika Lietuvos eksporto rinkose.
„Daugelis Europos valstybių pasiekė naujas rekordines aukštumas su savo valstybės skolomis, bet šiuo metu nei valstybės skola, nei biudžeto deficitas nėra kritikos objektas. Matome, kad visos valstybės skolinasi už rekordiškai žemas palūkanų normas, net ir tos, kurių skolos ir BVP santykis yra tris kartus didesnis nei Lietuvos. Tai dėl Lietuvos skolos apskritai nereikėtų nerimauti“, – sakė N. Mačiulis.
Tiesa, ekonomistas atkreipė dėmesį į infliaciją.
„Kainų kilimas (...) matomas visur, ir mes seniai matėme tokią kombinaciją, iš įvairių šaltinių ateinantį infliacinį spaudimą – naftos kaina grįžo į prieš krizę buvusį lygį, vario, geležies kaina yra aukščiausiame lygyje per pastaruosius 5 metus, Jungtinių Tautų maisto kainų indeksas taip pat aukščiausiame lygyje per daugiau nei penkmetį – kviečiai, kukurūzai, sojos pupelės muša 6 metų kainų rekordus. Transportavimo išlaidos jūrų konteineriais yra rekordinėse aukštumose“, – sakė N. Mačiulis.
„Čia yra visa puokštė trumpalaikių veiksnių, kurie pakels infliaciją artimiausiu metu ir ES, ir JAV, bet yra ir struktūrinių infliacijos veiksnių: pristabdyta globalizacija, protekcionizmas, noras gaminti svarbias prekes arčiau namų, o ne ten, kur yra pigiausia. Tai ir vaistai, įvairūs elektronikos komponentai, – jeigu keltume (gamybą – ELTA) iš Kinijos arčiau Europos, mums galbūt atsiranda didesnės galimybės, bet šalutinis efektas bus didesnės kainos, didesnė infliacija“, – pridūrė ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, svarbus infliacijos šaltinis greta paminėtų veiksnių yra sukauptas didelis vartojimo ir investicijų potencialas.
„Lietuvoje per metus gyventojų indėliai išaugo daugiau nei penktadaliu, įmonių – 40 proc., bet tą galima matyti beveik visose Europos šalyse, – gyventojai turėjo mažiau galimybių išleisti pinigus, sukaupė didelius rezervus ir, matydami pandemijos pabaigą, krizės pabaigą, pinigus išleis. Tai bus daug spartesnis ekonomikos augimas, kuris pavirs taip pat į infliaciją, didesnius svyravimus finansų rinkose“, – nurodė N. Mačiulis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...