Pasak banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, rezervo panaudojimas tėra simbolinis žingsnis, neturintis įtakos nei vartotojams, nei valstybei.
„Čia visiškai simbolinis žingsnis, ypač Lietuvoje, jis neturi jokios įtakos, nes visame pasaulyje apskritai rezervai kompensuoja labai mažą trumpalaikį praradimą, kuris atsiranda dėl nutrūkusio naftos srauto iš Vidurio Rytų. Čia tik simbolinis žingsnis, kuris jokios problemos nesprendžia, įskaitant ir tai, kad naftos trūkumo problemos Europoje kaip ir nėra, ypač Lietuvoje nėra. Tai tada iš viso nelabai aišku, kas čia yra daroma“, – BNS sakė ekonomistas.
„Tai yra simbolinis žingsnis, kuris nei vartotojams, nei valstybei kažkokios esmės nedaro. Čia yra labiau solidarizavimasis su tomis valstybėmis, kurios turi daugiau rezervų ir toms, kurioms iš tiesų tai yra aktualus klausimas. Lietuva nėra tarp tų valstybių nei vienu, nei kitu aspektu“, – pridūrė jis.
Anot ekonomisto, poveikis kainoms galėtų būti tuo atveju, jei nafta iš strateginio rezervo būtų parduodama pigiau nei rinkoje.
„Dėl poveikio kainoms, tai jis galėtų būti tik tuo atveju, jeigu tas rezervas į rinką būtų parduodamas už mažesnę nei rinkos kainą, tokiu būdu subsidijuojant. Tai, ar to reikia, ar ne, čia atskiras klausimas. Mano nuomone, to nereikia. Galbūt rezervą reikėtų laikyti tokioms situacijoms, kur iš tiesų atsirastų fizinis trūkumas (naftos – BNS) ar kainos naftos pakiltų virš 200 JAV dolerių už barelį“, – kalbėjo ekonomistas.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat teigė, kad rezervo panaudojimas turės trumpalaikį poveikį.
„Ir pasaulio mastu, ir Lietuvos mastu kuro rezervo panaudojimas problemą išspręs tikriausiai kelioms savaitėms. Realiai analogiją galima daryti, kad jeigu žmogus serga plaučių uždegimu, o jam daktaras sako išgerk vitamino C ir tau tikrai praeis“, – BNS sakė ekonomistas.
Pasak ekonomisto, strateginio rezervo panaudojimas kuro kainas galėtų sumažinti minimaliai bei kuriam laikui stabilizuotų naftos kainas rinkoje, tačiau rezervui išsekus jos vėl kiltų.
„Degalinių atsargų talpos užtikrina kuro priėjimą maždaug dviem, trims dienoms. Tai reiškia, kad po dviejų, trijų dienų tos degalinės vis tiek turės pirkti degalus pagal rinkos kainą. Rinkos kaina bus nuo 100 iki 120 JAV dolerių už barelį. Gal savaitę, kelioms savaitėms degalų kainos dėl šito sprendimo tiesiog stabilizuotųsi, jos nekiltų, bet pasibaigus rezervui atitinkamai jos pradės iš naujo kilti“, – aiškino ekonomistas.
A. Izgorodinas prognozuoja, kad per artimiausias savaites naftos kaina svyruos tarp 100 ir 120 JAV dolerių už barelį, o vėliau, jeigu Jungtinėms Amerikos Valstijoms nepavyktų atblokuoti Hormūzo sąsiaurio, jos gali kilti iki 140 JAV dolerių.
N. Mačiulis akcentavo, kad subsidijuodama naftą, valstybė netektų lėšų, kurias galėtų panaudoti kitoms reikmėms.
„Jeigu nuspręstų (valstybė – BNS) pardavinėti rezervą už mažesnę nei rinkos kainą, tai trumpuoju laikotarpiu galėtų kažkiek paveikti kainas arba priimti kitus sprendimus, pavyzdžiui, laikinai mažinti akcizą ar kitomis priemonėmis subsidijuoti. (...) Tai kainuoja, nes valstybė tuos pinigus, kuriuos išleistų kuro vartotojų subsidijavimui, galėtų išleisti kitiems tikslams. Atsiminkime, kad šiemet valstybė skolinasi daugiau negu 6 mlrd. eurų, už tą skolą moka palūkanas, yra kitų svarbių prioritetinių sričių nuo krašto apsaugos finansavimo iki infrastruktūros vystymo ir atlyginimų viešojo sektoriaus darbuotojams“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.
Tuo metu A. Izgorodinas teigia, kad kuro subsidijavimas didelės įtakos valstybės finansams nepadarytų, nes dėl infliacijos valstybė surenka daugiau mokesčių.
„Kuro kainos reiškia bendrą infliacijos šuolį. Tai liečia apskritai daugumą prekių, tai infliacija valstybės biudžetui visada yra labai gera naujiena. Nes tai didina pridėtinės vertės mokesčio surinkimą. Tai iš esmės valstybė daug pinigų nepraras“, – sakė ekonomistas.
N. Mačiulio manymu, teisingesnis sprendimas būtų mažinti naftos produktų paklausą.
„Čia būtų vienareikšmiškai teisingesnis kelias – ieškoti būdų, kaip sumažinti poreikį vartoti kurą tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Azijos valstybės yra įspraustos į kampą, kurios neturi alternatyvų. Mes alternatyvų turime, bet vietoj to, kad tam būtų naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, būtų galima ieškoti būdų, kaip sumažinti ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu naftos produktų vartojimą“, – teigė ekonomistas.
„Bėda su subsidijomis yra tai, kad jeigu atsiranda kainos šuolis ir visi, kurie daug naudoja dyzelino ar kitų naftos produktų, yra už tai kompensuojami visų kitų mokesčių mokėtojų sąskaita, tai neatsiranda jokių paskatų ieškoti efektyvesnio transporto priemonių ir iškastinio kuro panaudojimo“, – aiškino N. Mačiulis.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pirmadienį teigė, kad sprendimai dėl Lietuvos naftos ir jos produktų rezervo panaudojimo bus priimti artimiausiomis dienomis.
Jo teigimu, būdų, kaip panaudoti nacionalines atsargas siekiant sumažinti kuro kainas, išaugusias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, bus ieškoma antradienį, susitikime su rinkos dalyviais.
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) praėjusią savaitę leido valstybėms į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų atsargų, o Ž. Vaičiūnas sakė, kad Lietuva iš viso galėtų patiekti apie 80 tūkst. tonų degalų atsargų.
Ministro teigimu, artimiausiu metu bus parengtas grafikas, kaip ir kokį kiekį atsargų patiekti per 90 dienų, siekiant kuo labiau sumažinti kuro kainas.
Pasak liberalo, Seimo nario Simono Gentvilo, valstybės kuro rezerve yra 640 tūkst. tonų, iš jų 330 tūkst. tonų naftos, 240 tūkst. tonų dyzelino.
„West Texas Intermediate“ naftos kaina pirmadienį siekė 98,75 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ naftos kaina – 104,21 JAV dolerio už barelį.
Naujausi komentarai