- Goda Vileikytė, Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikams paskelbus, kad mažmeninės prekybos apyvarta šiemet didėjo daugiau nei 3 proc., ekonomistai sako, kad tai lėmė stiprėjanti gyventojų perkamoji galia – atlyginimai kyla sparčiau nei kainos.
Ekspertų nuomone, šiemet mažmeninė prekyba turėtų augti, tačiau neatmetamas jos nuosmukis kitąmet.
„Turime atsigaunančią perkamają galią, kadangi metinis atlyginimų augimas vis tiek yra didesnis nei infliacija, kuri birželį buvo arti procento. Tad ta atsigaunanti perkamoji galia per metus darė įtaką tam, kad prekių vartojimas palyginamosiomis kainomis irgi yra padidėjęs. Tai yra teigiamas skaičius“, – BNS sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje vis dar auga gana sparčiai, augimas galbūt nesieks dešimties procentų, bet vis tiek bus didesnis gerokai nei infliacija, tai didina gyventojų perkamąją galią ir dėl to neturėtų stebinti tai, kad didėja mažmeninė prekyba“, – BNS teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Valstybės duomenų agentūros (VDA) penktadienį paskelbtais išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–birželį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 3,3 proc. iki 9,3 mlrd. eurų (be PVM).
„Natūralu, kad augant pajamoms, nedarbo lygiui išliekant žemame lygyje, infliacijai vis dar nesiekiant vieno procento, tai atsispindi ir teigiamose tendencijose mažmeninėje prekyboje“, – pabrėžė N. Mačiulis.
Turime atsigaunančią perkamają galią, kadangi metinis atlyginimų augimas vis tiek yra didesnis nei infliacija.
Statistikų teigimu, birželį, palyginti su pernai birželiu, prekybos apyvarta augo 3,1 proc., tačiau palyginti su geguže – sumažėjo 1,7 proc.
„Birželis buvo toks šiek tiek silpnesnis nei tikėjausi, gegužė buvo gerokai stipresnė,“ – teigė T. Povilauskas.
Jo teigimu, silpnesnius mėnesio prekybos rezultatus birželį galėjo lemti didesnis laisvų dienų skaičius, karšti orai: „Tai kažkiek prekybai darė įtakos.“
Vis dėl to, ekonomisto teigimu, mažmeninė prekyba šiemet augs.
„Žiūrint į artimiausius mėnesius nemanau, kad kažkas labai keisis, turėsime metinį teigiamą pokytį, nes vis tiek tos tendencijos toliau lieka aktualios. Pajamų augimas lieka stipresnis nei infliacija“, – teigė T. Povilauskas.
N. Mačiulio teigimu, mažmeninės prekybos perspektyvos išlieka teigiamos, o Lietuva yra tarp nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuriose sektorius pirmąjį pusmetį augo.
Vis dėlto, ekonomisto teigimu, 2025 metais prekybos rodikliai gali smukti – kartu su sparčiai augančiu minimaliu atlyginimu, didėjančiomis darbo sąnaudomis augs ir infliacija, o tai neigiamai veiks ir vartotojų lūkesčius, ir perkamąją galią.
Restoranams nepavyko viso PVM tarifo permesti vartotojams
Pasak statistikų, maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta per 6 mėnesius, palyginti su pernai tuo pat laiku, smuko 7,8 proc., birželį, palyginti su geguže, – 0,4 proc., o palyginti su pernai birželiu – mažėjo 7,7 proc. iki 143 mln. eurų.
Ekonomistai sutinka, kad prastesnius šio verslo rezultatus labiausiai lėmė tai, jog nuo šių metų sektoriui panaikinta 9 proc. PVM lengvata ir jam taikomas standartinis 21 proc. tarifas.
„Tokį išsiskyrimą bendros mažmeninės prekybos ir realios apyvartos restoranuose mes matome jau nuo metų pradžios ir turbūt pagrindinė įtaka tam yra didesnis PVM maitinimo paslaugoms. Tai paveikia galbūt ne visus vartotojus, bet yra tam tikras segmentas, turbūt ne didžiausias pajamas gaunantys vartotojai, kurie nebegali taip dažnai naudotis maitinimo paslaugomis“, – BNS aiškino N. Mačiulis.
T. Povilausko teigimu, skaičiuojant su PVM, maitinimo įstaigų apyvarta pirmąjį pusmetį didėjo. Tuo metu su PVM skaičiuojamas nuosmukis, anot ekonomisto, rodo, jog verslui nepavyko permesti padidėjusio tarifo į galutinę kainą.
„Reiškia, jog tiek sumažėję įmonių pelnai. Faktas, kad kai mažėja įmonių pelnas ir pelningumas, situacija yra pablogėjusi“, – sakė T. Povilauskas.
N. Mačiulis išskyrė ir tai, jog bendrai restoranų apyvartai neigiamos įtakos galėjo turėti sumažėję turistų srautai šalies kurortuose bei Vilniuje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...