Jos teigimu, įvykiai Artimuosiuose Rytuose kelia grėsmę energetiniam saugumui, apsirūpinimui maistu, o siekiant valdyti rizikas būtina keisti Vakarų šalių finansavimo modelius.
„Aš jau ilgą laiką kalbu apie tai, kad pasaulyje vyksta ekonominis karas. (...) Mes esame linkę šiek tiek lengvabūdiškai kalbėti apie prekybos karus, valiutų karus. Bet iš tikrųjų, jei pažiūrėsite, kas pastaraisiais mėnesiais vyko Artimuosiuose Rytuose, ir pažvelgsite į tai, kas jau maždaug 10 metų vyksta su muitais, blokadomis, eksporto kontrole, turto konfiskavimu – visi iki vieno ekonominio karo požymiai yra akivaizdūs“, – Vilniuje šeštadienį NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijoje sakė R. Harding.
„Tai, kas įvyko Artimuosiuose Rytuose, leido mums suprasti, kad iškilo grėsmė (...) mūsų energetiniam saugumui, aprūpinimui maistu, daugybei kitų dalykų. Pasaulis šiuo metu iš tiesų balansuoja ant bedugnės krašto“, – pridūrė ji.
Anot pranešėjos, NATO valstybėms būtina iš esmės peržiūrėti finansavimo šaltinius, nes „taikos meto finansų sistema nebepajėgia užtikrinti saugumo augančio spaudimo fone“.
Aš jau ilgą laiką kalbu apie tai, kad pasaulyje vyksta ekonominis karas.
„Negalime laisvai naudotis savo makroekonominėmis sistemomis, kad galėtume daugiau skolintis dėl biudžeto apribojimų, kuriuos visi jaučiame. Negalime naudotis mokesčių sistemomis taip, kaip anksčiau, dėl labai paprastos priežasties – mūsų visuomenės patiria didelį spaudimą dėl maisto, energijos kainų. (...) Turime labai aiškiai apgalvoti savo finansavimo sistemas“, – teigė R. Harding.
Pasak jos, Vakarų šalys nebegali mąstyti tik apie tradicinį ekonomikos augimą – svarbiausiu politiniu ir ekonominiu uždaviniu privalo tapti valstybių pasirengimas krizėms.
Siekiant daugiau dėmesio skirti krašto apsaugai, anot R. Harding, vien valstybės biudžetų pinigų neužteks – būtina pritraukti privačias investicijas, didinti gamybos apimtis.
„Turime rimtą strateginę problemą – tiekimo grandines, kurios negali taip greitai plėstis, ir tokia situacija yra visose (NATO – BNS) sąjungininkėse“, – akcentavo Ekonominio saugumo centro generalinė direktorė.
Ji pabrėžė, kad gynybos pramonės plėtros mastas tiesiogiai priklausys nuo bankų bei kitų finansinių įstaigų skolinimo visai gamybos grandinei. Tam, ekspertės teigimu, valstybės privalo užtikrinti stabilias, ilgalaikes viešųjų pirkimų sutartis ir garantijų sistemas, kurios suteiktų finansų sektoriui pasitikėjimo aktyviai finansuoti karinį atsparumą.
Kaip rašė BNS, pernai NATO Hagos viršūnių susitikime Aljanso narės įsipareigojo iki 2035 metų gynybai ir saugumui skirti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šias išlaidas išskaidant į dvi dalis: tiesioginiams gynybos poreikiams skiriant 3,5 proc. ekonomikos dydžio, o 1,5 proc. – susijusiems projektams, pavyzdžiui, kariniam mobilumui.
Nepaisant to dalis Aljanso narių neskuba didinti gynybos išlaidų ir išlaiko 2 proc. BVP ribą.
Tuo metu Lietuvos gynybos biudžetas siekia apie 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. BVP.
Sparčiau didinti išlaidas gynybai NATO ėmėsi dėl augančios Rusijos grėsmės, Kremliaus pajėgoms 2022 metais įsiveržus į Ukrainą.
Naujausi komentarai