- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dažnas iš mūsų nežinome, tačiau skaičiuojama, kad Lietuvoje kas penktas žmogus gyvena ant skurdo ribos. O kainoms šovus į viršų, didelė dalis lietuvių vos suduria galą su galu – net 300 tūkst. gyventojų trūksta maisto. Kodėl Lietuvoje daugėja skurstančių žmonių?
Apie tai laidoje nuomonėmis dalijosi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Provincijoje skurdas dažniausiai yra didesnis nei sostinėje ar kituose Lietuvos miestuose, tad kaimų ir miestelių žmonės yra priversti išgyventi už sunkiai protu suvokiamas sumas. Laidos žiūrovai išgirdo tai įrodantį, sukrečiantį pavyzdį – mama su dviem dukromis Lietuvoje turi išgyventi vos už 270 eurų per mėnesį.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė atkreipė žiūrovų dėmesį – moterys tokiose sudėtingose situacijose atsiduria dažniau nei vyrai.
„Kaip žmogus gali išgyventi, kai jo atlyginimas augo vos keliais procentais, o infliacija yra virš 20 procentų, ir kainų augimas dar nesustojo? Tai ypač jaučiama tose šeimose, kuriose vaikus augina vieniši tėvai. Tuomet našta yra ypatingai didelė, o dažniausiai tai yra moterys. Ne veltui kalbama, kad moterys skurdą jaučia žymiai dažniau nei vyrai“, – pastebėjo ji.
M. Lingė tikino, jog šis pavyzdys tikriausiai nė vienam žmogui nepasirodytų normalus, tačiau priežasčių, kodėl taip yra, galėtų būti net ne viena.
„Žmonių situacijos yra labai individualios, kaip ir sprendimo būdai. Tendencijos tokios, kad tampame didžiųjų miestų valstybe – žmonės koncentruojasi ten. Į regionus darbo rinka ateina sunkiau – įtikinti, kad juose bus tinkamos kvalifikacijos darbo jėga, yra ne taip lengvai vykstantis procesas“, – sakė M. Lingė.
Regionuose problemos šaknys, anot I. Ruginienės, yra kur kas gilesnės: „Nors prieš rinkimus skambiai kalbame, kad reikia investuoti į regionus, metai iš metų nieko nedarome, kad juos puoselėtume. Įsivaizduokite – kai nėra infrastuktūros, koks jaunas, universitetą baigęs žmogus su savo šeima norės kurtis tokioje vietovėje? Joks. Koks investuotojas norės ateiti? Tai – užburtas ratas.“
Kaip laidoje teigė M. Lingė, socialinei apsaugai – išmokoms, pensijoms – šiemet buvo nuspręsta skirti 1 milijardu daugiau. Iš viso šalis tam skiria 9 milijardus.
„Tą yra pasakęs ir mūsų Konstitucinis teismas, kokia yra valstybė pareiga padėti žmonėms. Mes turime padėti, kai reikia, bet negalima perimti atsakomybės už žmogaus gerbūvį, kad valstybė būtinai turi duoti, pasirūpinti. Ji turi padėti išspręsti situaciją, dėl ko žmogus į ją papuola“, – nuomone dalijosi jis.
Taip pat, anot jo, socialiniai remtinos grupės arba kitos, kurioms reikalinga pagalba, gauna ne tik pašalpą, bet ir maisto paketus: „Vasario mėnesį visoje Lietuvoje buvo išdalinta apie 180 tūkst. paketų. Gruodį šis skaičius buvo virš 200 tūkst. Matome, kad ši situacija varijuoja įvairiai, ir tame laikotarpyje gal netgi buvo sudėtingesnė. Noriu pabrėžti, kad net ir ekonominio gerbūvio metais turėjome skurstančiųjų procentą“.
Savo ruožtu I. Ruginienė tikino, kad socialinės išmokos ar kitokia parama yra tik laikina pagalbos priemonė.
„Žmogus nori jaustis oriai – jam tikrai nėra malonu prašyti socialinės išmokos. Žmogus nori turėti darbą, uždirbti pinigus ir pats mokėti mokesčius, išlaikyti savo šeimą. Trūksta valstybės požiūrio, kaip žmogui sukurti darbo vietą, kad jis pats taptų mokesčių mokėtoju, o ne tam tikros dalies mokesčių prašytoju“, – tikino laidoje ji.
Tad kodėl šalyje didėja skurstančiųjų skaičius ir kaip valstybė turėtų jiems padėti? Visi atsakymai – jau šį vakarą.
Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...