Apie tai laidoje nuomonėmis dalijosi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Provincijoje skurdas dažniausiai yra didesnis nei sostinėje ar kituose Lietuvos miestuose, tad kaimų ir miestelių žmonės yra priversti išgyventi už sunkiai protu suvokiamas sumas. Laidos žiūrovai išgirdo tai įrodantį, sukrečiantį pavyzdį – mama su dviem dukromis Lietuvoje turi išgyventi vos už 270 eurų per mėnesį.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė atkreipė žiūrovų dėmesį – moterys tokiose sudėtingose situacijose atsiduria dažniau nei vyrai.

„Kaip žmogus gali išgyventi, kai jo atlyginimas augo vos keliais procentais, o infliacija yra virš 20 procentų, ir kainų augimas dar nesustojo? Tai ypač jaučiama tose šeimose, kuriose vaikus augina vieniši tėvai. Tuomet našta yra ypatingai didelė, o dažniausiai tai yra moterys. Ne veltui kalbama, kad moterys skurdą jaučia žymiai dažniau nei vyrai“, – pastebėjo ji.

M. Lingė tikino, jog šis pavyzdys tikriausiai nė vienam žmogui nepasirodytų normalus, tačiau priežasčių, kodėl taip yra, galėtų būti net ne viena.

„Žmonių situacijos yra labai individualios, kaip ir sprendimo būdai. Tendencijos tokios, kad tampame didžiųjų miestų valstybe – žmonės koncentruojasi ten. Į regionus darbo rinka ateina sunkiau – įtikinti, kad juose bus tinkamos kvalifikacijos darbo jėga, yra ne taip lengvai vykstantis procesas“, – sakė M. Lingė.

Regionuose problemos šaknys, anot I. Ruginienės, yra kur kas gilesnės: „Nors prieš rinkimus skambiai kalbame, kad reikia investuoti į regionus, metai iš metų nieko nedarome, kad juos puoselėtume. Įsivaizduokite – kai nėra infrastuktūros, koks jaunas, universitetą baigęs žmogus su savo šeima norės kurtis tokioje vietovėje? Joks. Koks investuotojas norės ateiti? Tai – užburtas ratas.“

Kaip laidoje teigė M. Lingė, socialinei apsaugai – išmokoms, pensijoms – šiemet buvo nuspręsta skirti 1 milijardu daugiau. Iš viso šalis tam skiria 9 milijardus.

„Tą yra pasakęs ir mūsų Konstitucinis teismas, kokia yra valstybė pareiga padėti žmonėms. Mes turime padėti, kai reikia, bet negalima perimti atsakomybės už žmogaus gerbūvį, kad valstybė būtinai turi duoti, pasirūpinti. Ji turi padėti išspręsti situaciją, dėl ko žmogus į ją papuola“, – nuomone dalijosi jis.

Taip pat, anot jo, socialiniai remtinos grupės arba kitos, kurioms reikalinga pagalba, gauna ne tik pašalpą, bet ir maisto paketus: „Vasario mėnesį visoje Lietuvoje buvo išdalinta apie 180 tūkst. paketų. Gruodį šis skaičius buvo virš 200 tūkst. Matome, kad ši situacija varijuoja įvairiai, ir tame laikotarpyje gal netgi buvo sudėtingesnė. Noriu pabrėžti, kad net ir ekonominio gerbūvio metais turėjome skurstančiųjų procentą“.

Savo ruožtu I. Ruginienė tikino, kad socialinės išmokos ar kitokia parama yra tik laikina pagalbos priemonė.

„Žmogus nori jaustis oriai – jam tikrai nėra malonu prašyti socialinės išmokos. Žmogus nori turėti darbą, uždirbti pinigus ir pats mokėti mokesčius, išlaikyti savo šeimą. Trūksta valstybės požiūrio, kaip žmogui sukurti darbo vietą, kad jis pats taptų mokesčių mokėtoju, o ne tam tikros dalies mokesčių prašytoju“, – tikino laidoje ji.

Tad kodėl šalyje didėja skurstančiųjų skaičius ir kaip valstybė turėtų jiems padėti? Visi atsakymai – jau šį vakarą.

Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!