Mokestis Vilniui ir Neringai?

Pagal Vyriausybės numatomą projektą, kuris šiuo metu svarstomas Seime, savivaldybėms būtų galima nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę ir konkrečius tarifus nuo 0,1 proc. iki 1 proc., mažiausia vadinamųjų grindų riba turėtų būti 10 tūkst. eurų asmeniui pirmajam būstui ir 50 tūkst. eurų antrajam būstui. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, NT mokestį reikia mokėti, kai turto vertė pasiekia 150 tūkst. eurų.

Siūlomi NT mokesčio pakeitimai itin jautrina visuomenę. Žmones neramina, kaip keisis mokesčio vertės, kiek įtakos tam turės savivalda. Balandžio pabaigoje Vilniuje jau įvyko vienas mitingas, dar vienas planuojamas birželio 10 d. Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento, Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio, dabartinis teisės akto projektas, palyginti su pirmuoju, gerokai patobulėjęs, tačiau, neatsižvelgus į kitas savivaldybių pastabas, įstatymas, ypač jo dalis, susijusi su antruoju būstu, turėtų labai neigiamą socialinį poveikį ir sukeltų mokestinį šoką.

„Jei Seimas priims tokį įstatymo projektą, kuris siūlomas dabar, bus numatytas nekintamas ir nereguliuojamas mokesčio dydis antrajam būstui. Ypač tai pasijus indeksuojant turtą. Neringoje, pagal turto indeksaciją, turto vertė didės maždaug keturis kartus, palyginti su dabartine, Vilniuje – daugiau nei du kartus, Palangoje – apie 2,3 karto. Tiek pat padidėtų ir mokesčiai. Pavyzdžiui, Neringoje už dviejų kambarių butuką per metus reikėtų sumokėti apie 2 tūkst. eurų. Savivaldybių asociacija siūlo, kad savivaldybių tarybos turėtų galimybę antrajam būstui žirklėse tarp 0,1 proc. ir 1 proc. taikyti žemesnį mokestį, kaip kad daroma su pirmuoju būstu. Tai leistų sumažinti mokestinį šoką“, – sakė A. Klišonis.

Tai, kad naujosios pataisos labiausiai atsilieptų Vilniaus ir Neringos gyventojams, pastebi ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas. Tačiau įstatymą, pasak jo, taisyti būtina.

„Jei to nepadarysime, sausio mėnesį triukšmas bus dar didesnis, nes pagal dabar galiojantį įstatymą mokesčiai tikrai būtų dideli“, – pažymi A. Sysas.

Pasigenda saugiklių

Didžiausios visuomenės kritikos sulaukia tai, kad įstatymo pataisos neleistų nuspėti, kaip kistų mokesčių dydis kas kelerius metus. Taip pat žmonės piktinasi tuo, kad būsto įsigijimas ir taip reikalauja didelių investicijų, tad kodėl reikia mokėti dar ir papildomus mokesčius? Daliai visuomenės nepatinka, kad surinktų mokesčių dalis nebūtų skiriama gynybai. Stebint situaciją susidaro įspūdis, kad trūksta aiškesnės komunikacijos, kas ir kodėl daroma. Pavyzdžiui, daug kam atrodo, kad NT mokestis – naujovė. Seimo narys Dainoras Bradauskas akcentuoja, kad NT mokestis galioja jau seniai, o poreikis jį keisti atsirado norint užtikrinti mažesnes mokamas sumas.

„Atlikus NT vertinimą nuo kitų metų mokestinė vertė susilygins su rinkos verte, tad gyventojai gautų didesnes sąskaitas. Pagal pakeitimus, tarifai būtų mažesni“, – tikino jis.

Ypač didelio visuomenės nepasitenkinimo sulaukia tai, kad būtų apmokestinamas ne tik antrasis, bet ir pirmasis būstas, tačiau Seimo narys teigė, kad iš esmės, galima sakyti, jog pirmasis būstas lieka neliečiamas.

„Brangiausias miestas Lietuvoje – Vilnius. Vidutinio būsto vertė ten – 200–250 tūkst. eurų. Šias vertes padalinkime per pusę šeimos nariams, jei nuosavybė bendra. Savivaldybėms bus suteikta galimybė nustatyti vadinamąsias grindis ir nuo jų taikyti tarifus. Taigi pirmasis būstas iš esmės lieka neapmokestinamas“, – sakė D. Bradauskas ir pridūrė, kad po mokesčio pakeitimų savivaldybės surinktų papildomų lėšų infrastruktūrai.

Savivaldybėms bus suteikta galimybė nustatyti vadinamąsias grindis ir nuo jų taikyti tarifus.

Visgi anot Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko Kęstučio Juknio, NT mokestis iš principo neteisingas, o dabartinės pataisos numato per mažai saugiklių.

„Šis mokestis – Prabangos mokesčio tęsinys. Be to, viską aklai perduos savivaldybėms. Kaip manote, kokį mokestį kauniečiams nustatytų miesto meras Visvaldas Matijošaitis? Kokį galės didžiausią, tokį ir taikys. Kol jauna šeima galvoja, kaip įsigyti pirmąjį būstą, valdžia galvoja apie žmogaus kišenę“, – kritiškai vertina K. Juknys. Jis sakė pasigendantis gilesnio problemos nagrinėjimo, platesnės analizės ir ekspertų išvadų.

„Sandraugos“ siūlymu, pirmasis būstas neturėtų būti apmokestinamas, nes yra grėsmė, kad žmonės nepakels mokesčių naštos ir negalės išlaikyti būsto. Tačiau A. Sysas akcentavo, kad savivaldybės turės galimybę sumažinti mokesčius labiausiai pažeidžiamoms visuomenėms grupėms.

Jei parlamentarų diskusijos dėl NT mokesčio eisis sklandžiai, galutinį sprendimą Seimas turėtų priimti birželio 19 d.

Visa „Žinių radijo“ laida – vaizdo įraše: