- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Yra įvairių būdų, kaip analizuoti savo atlyginimą, nes jis priklauso nuo daugybės faktorių, ypač – konkretaus darbo. „Paylab“ sudarė devynių pagrindinių faktorių, kurie išsamiai paaiškina, kodėl uždirbate daugiau ar mažiau nei rinkos norma, sąrašą. Juos verta turėti omenyje kitą kartą, kai analizuosite savo pajamas ar ieškosite galimybės kažką keisti savo karjeroje.
1. Darbas stipriuose verslo sektoriuose
Ekonomiškai stipriose verslo šakose dirbančios įmonės visų lygių darbuotojams siūlo geresnį uždarbį, kadangi turi dosnias atlyginimų sistemas, įskaitant finansines premijas. Tarp ilgą laiką gerus rodiklius demonstruojančių sektorių yra IT, energetika, telekomunikacijos, bankai ir kiti stiprūs industriniai sektoriai, pavyzdžiui, elektronika. Situacija, kai energetikos įmonės biuro vadybininkas uždirba 30 proc. daugiau nei kolega turizmo sektoriuje, nėra retas reiškinys.
2. Darbas didelėse korporacijose
Uždarbis taip pat priklauso nuo kompanijos dydžio. Didelė dalis korporacijų savo darbuotojams siūlo palankesnes atlyginimo sąlygas ir priedus palyginus su smulkiaisiais darbdaviais. Pagal Paylab.com portalo analizę, vidutinis atlyginimas daugiau nei 250 darbuotojų turinčiose kompanijose yra 14 proc. didesnis negu įmonėse su mažiau nei 50 darbuotojų.
Darbo tvarka ir sistema korporacijose dažniausiai pasižymi aiškia struktūra, leidžiančia darbuotojams profiliuotis ir specializuotis. Už sprendimų priėmimą yra atsakingi keli valdymo lygmenys. Darbo sistema mažesnėse įmonėse dažniausiai būna neapibrėžta. Įprasta, kad mažose įmonėse darbuotojai atlieka įvairesnes užduotis ir būna lankstesni. Tai reiškia, kad vienai pozicijai gali būti priskirti kelių pareigų darbai, aprėpiantis skirtingas funkcijas.
3. Užsienio kapitalo įmonės moka didesnius atlyginimus
Vidutinis atlyginimas privačiame sektoriuje dažniausiai būna didesnis nei viešojo sektoriaus įmonėje. Nors viešasis sektorius dalyje šalių ir gali atlygiu lygintis su privačiomis kompanijomis, dažniausiai negali lygiuotis su privačiomis užsienio kapitalo kompanijomis.
Tyrimas rodo, kad vidutiniai atlyginimai užsienio kompanijose yra nuo 12 iki 50 proc. didesni nei atlyginimai vietinėje privataus sektoriaus kompanijoje. Visų pirma, užsienio korporacijos augančioms/besivystančioms rinkoms suteikia daugiau kapitalo, patrauklią verslo kultūrą ir aukštus darbuotojų išlaikymo standartus. Viešojo sektoriaus atlyginimai suvaržomi teisės aktuose nustatytų ribų.
4. Patirtis didina uždarbį
Atlyginimas dažniausiai auga kartu su patirtimi. Didesnę nei 6 metų darbo patirtį tose pačiose pareigose sukaupę asmenys uždirba iki penktadalio daugiau nei naujai pasamdyti. Jei darbdavys ieško kandidato su patirtimi, jis turi atsižvelgti į tai, kad toks darbuotojas turi būti geriau apmokamas.
Patirtis nėra nemokama. Kiekvienas darbuotojas investavo daug energijos, mokymosi ir laiko savo esamoms žinioms ir įgūdžiams. Paradoksalu, tačiau dažniausiai būtent sekantis darbdavys atlygina darbuotojams už jų ankstesnę patirtį. Atlyginimai dažniau keičiasi žmonėms, kurie dažniau keičia darbą.
Patirtis gali tapti esminiu argumentu aptarinėjant atlyginimą. Darbo patirtis užsienyje, įdomiuose projektuose ar darbas su įvairiais įrankiais, žmonėmis, valdymu yra labai svarbu. Žmogiškųjų išteklių specialistai ir būsimi vadovai džiaugiasi pasakojimais apie sukauptą patirtį, kadangi jie įžvelgia naudą, kurią jūsų patirtis atneš darbovietei.
5. Diplomuoti žmonės veržiasi į priekį
Analizė rodo, kad universiteto absolventų atlyginimų augimas greitesnis. Diplomuoti darbuotojai vidutiniškai uždirba 50 proc. daugiau nei pagrindinį išsilavinimą turintys darbuotojai. Tai dažniausiai susiję su tuo, kad išsilavinimas gretinamas su darbo sudėtingumu, kurio dažnai reikalauja universitetinis išsilavinimas. Atlyginimo atotrūkis bėgant metams tik didėja, kadangi diplomuotų darbuotojų atlyginimai auga greičiau. Kalbant apie viso gyvenimo pajamas, vidurinės mokyklos absolventai paprastai negali sumažinti tarp jų ir universitetų absolventų susidariusio darbo užmokesčio skirtumo.
Išsilavinimo lygio ir srities pasirinkimas turi esminę įtaką būsimoms kiekvieno darbuotojo pajamoms.
6. Atlyginimų augimo dinamika keičiasi su amžiumi
Tai, kad asmuo ilgą laiką dirba, nebūtinai garantuoja didesnį atlyginimą. Didžiausias uždarbio potencialas arba amžius, kai žmonės paprastai pasiekia didžiausių pajamų potencialą, yra nuo 37 iki 40 metų. Daugmaž ties 40 metų amžiumi darbuotojai pasiekia savo didžiausių pajamų lygį. Iš tiesų, jaunų darbuotojų atlyginimas kyla daug dinamiškiau. Sulaukus 50 metų, atlyginimas auga lėčiau lyginant su asmenimis, kurie dar nesulaukė 40 metų. Darbuotojų prioritetai keičiasi ir pastovumas su amžiumi dažniausiai tampa prioritetu. Vyresni darbuotojai dažniausiai būna ištikimesni ir darbus keičia rečiau nei jaunesni kolegos.
7. Vaikai lėtina moterų atlyginimų augimą
Analizė rodo, kad vidutinis atlyginimų atotrūkis tarp moterų ir vyrų tose pačiose pozicijose yra 9 proc. moterų nenaudai. Šis fenomenas dažniausiai yra dėl to, kad moterys pristabdo savo karjerą dėl vaikų. Kol moterys savo dėmesį sutelkia į šeimą, vyrų karjera juda į priekį. Prireikus balansuoti tarp darbo ir šeimos, moteris dažniausiai renkasi mažiau laiko suryjantį darbą. Palyginus su vyrais, jos taip pat mažiau taikosi į valdymo pozicijas.
Kiekviena karjeros pertrauka, įskaitant motinystės atostogas, rūpinimąsi šeima ir darbdavio tam suteiktas sąlygas, turi didelį poveikį moterų atlyginimui. Šiuo metu įmonės stengiasi remti darbo aplinkos įvairovę ir sudaryti moterims sąlygas, kad jos turėtų tokias pačias galimybes kaip ir vyrai.
8. Atlyginimai didmiesčiuose didesni
Dideliuose miestuose, ypač sostinėse, siūlomi geresni atlyginimai lyginant su mažesniais miestais ir regionais, nutolusiais nuo sostinių. Taip yra dėl to, kad miestuose būna didžiausia pagrindinių biurų koncentracija ir siūlomi darbai yra konkurencingesni.
Analizė rodo, kad buhalteris sostinėje gali uždirbti net 24 proc. daugiau nei periferijoje dirbantis asmuo. Pragyvenimo išlaidų skirtumai taip pat turi reikšmės, kadangi miestuose pragyvenimas dažniausiai būna brangesnis.
9. Atkaklūs žmonės kelia reikalavimus
Buvimas atkakliu atlygio už atliktą darbą klausimu atsiperka. Darbuotojai, kurie rodo iniciatyvą atlygio klausimu ir naudoja tinkamus argumentus, įprastai sulaukia pajamų augimo ar nefinansinių priedų. Jūsų galutinės pajamos ir darbo sąlygos didele dalimi priklauso nuo jūsų asmeninio įsitraukimo.
Jei darbdavys patenkintas jūsų darbu, jam rūpi, kad būtumėte laimingas. Verta pradėti darbo užmokesčio temą iškart po didelio pasiekimo, prisidėjus prie įmonės pažangos, supaprastinus procesus arba sutaupius išlaidų. Jūs taip pat galite su darbdaviu aptarti atlyginimą, jei jis ilgą laiką nesikeitė arba yra žemiau darbo rinkos vidurkio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA4
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...