„Dėl 100 eurų skirtumo dirbti neapsimoka“: sistema gyventojus atbaido nuo darbo Pereiti į pagrindinį turinį

„Dėl 100 eurų skirtumo dirbti neapsimoka“: sistema gyventojus atbaido nuo darbo

2026-04-02 05:00
LNK inf.

Darbo rinkoje vis dažniau girdimas netikėtas argumentas – dirbti neapsimoka. Dalį žmonių nuo darbo atbaido ne požiūris, o skaičiavimas: nedarbo išmoka kai kuriais atvejais beveik prilygsta atlyginimui, o pridėjus socialines kompensacijas net tampa patrauklesnė. Verslas kalba apie paradoksą – darbuotojų trūksta, tačiau pati sistema kuria paskatas nedirbti. Specialistai įspėja, kad tai jau ne pavieniai atvejai, o modelis, galintis keisti visos darbo rinkos veikimą. Apie tai pasakojo laikinojo įdarbinimo įmonės „Retiva“ personalo vadovė Sandra Norvilienė.


<span>„Dėl 100 eurų skirtumo dirbti neapsimoka“: sistema gyventojus atbaido nuo darbo</span>
„Dėl 100 eurų skirtumo dirbti neapsimoka“: sistema gyventojus atbaido nuo darbo / Asociatyvi Freepik.com nuotr.

– Ar galime teigti, kad jau formuojasi tendencija, kai žmonės renkasi nedirbti ne dėl požiūrio, o todėl, kad finansiškai tai beveik neapsimoka?

– Tai ne tik tendencija, o labai stipri tendencija. Dirbame su daug įmonių, kurioms reikia darbuotojų, todėl nuolat ieškome kandidatų iš įvairių šaltinių, taip pat ir per Užimtumo tarnybą. Dažnai matome, kad žmonės gauna išmokas, kurios yra labai artimos siūlomam atlyginimui arba net didesnės. Pavyzdžiui, vienas kandidatas sakė: „Dabar gaunu 800 eurų pašalpos, o jūs siūlote 900 eurų atlyginimą. Reikėtų keltis anksti, ruoštis, važiuoti į darbą – dėl 100 eurų skirtumo dirbti neapsimoka.“

– Kokios dar taktikos naudojamos, kad būtų galima dalį laiko dirbti, o dalį – gyventi iš išmokų?

– Norint gauti išmokas, reikia sukaupti dvylikos mėnesių darbo stažą. Išmoka pirmus tris mėnesius yra didžiausia, vėliau kas tris mėnesius mažėja. Tačiau žmonės randa būdų tuo pasinaudoti. Pavyzdžiui, padirba šešis mėnesius, tuomet išeina iš darbo, registruojasi Užimtumo tarnyboje ir gauna išmokas. Šaltuoju sezonu papildomai gali gauti socialines ar šildymo kompensacijas, net paramą maistu. Taip atsiranda galimybių tam tikrą laiką nedirbti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokio dydžio yra išmokos?

– Jos priklauso nuo anksčiau gauto atlyginimo. Maksimali išmoka siekia apie 1,6 tūkst. eurų.

– Ar yra papildomų niuansų?

– Taip. Jei žmogus anksčiau gaudavo didelį atlyginimą ir gauna maksimalią išmoką, Užimtumo tarnyba negali siūlyti darbo, kurio atlyginimas būtų mažesnis už išmoką. Tokiu atveju žmogus gali net kelis mėnesius negauti jokių darbo pasiūlymų.

– Visgi išmokos laikinos. Kas vyksta vėliau?

– Išmokos mokamos iki devynių mėnesių, vėliau jos nutrūksta. Tuomet žmogus turėtų grįžti į darbo rinką ir vėl kaupti stažą. Tačiau yra ir kita praktika – per 24 mėnesius surenkamas reikiamas darbo stažas, pavyzdžiui, dirbant su pertraukomis. Taip galima cikliškai derinti darbą ir išmokas.

– Kalbant apie mažesnes pajamas gaunančius žmones, ar skirtumas tarp atlyginimo ir išmokų nėra per mažas?

– Dažnai skirtumas siekia tik 100–300 eurų. Jei žmogui reikia važiuoti iš regiono į miestą, dirbti ilgas valandas, patirti papildomų išlaidų, toks skirtumas ne visada motyvuoja dirbti.

– Nuo šių metų išmokos didėja. Ar tai dar labiau skatins tokią praktiką?

– Iš dalies taip, nors pati bazė šiek tiek koreguojama. Tačiau pats principas nesikeičia – registruotas Užimtumo tarnyboje žmogus gauna išmoką, o siūlomi darbai dažnai jo nevilioja. Mano vertinimu, sistema turėtų veikti kitaip – žmonės, kurie nenori dirbti, turėtų kreiptis dėl socialinės paramos, o Užimtumo tarnyba turėtų dirbti su tais, kurie iš tiesų ieško darbo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Rooo

Siaip nedarbos ismokos yra nepaskata nedirbti o paskata moket normalius atlyginimus . Jei nedarbo ismoka apsimoka labiau nei atlyginimas , tai ne zmoniu problema, tai jum jau ponai verslininkai net valstybe duoda namiokus , mokekit atlyginimus o ne ismaldas mazesnes net uz pasalpas. Bet ne, jus geriau aborigenu prisivesit uz kapeikas , ir vergsit , kad lietuviai dirbt nenori . Lietuviai dirbt nori . Dirbt , bet nevergaut uz ismalda.
2
0
Dzina

Zmones sia ismoka uzsidirba ! Nes ji yra apskaiciuojama nuo pries tai moketu mokesciu . Del to ur vadinasi Nedarbo Draudimo Ismoka !!! Puse algos nuskaitote mokesciam , paskui priekaistaujate jei zmogui reikia daugiau laiko susirasti tinkama darba arba pasitobulinti kvalifikacija . O sita snargle, kur piktinasi , jog uz minimuma nera daug norinciuju dirbti vergiska darba. Tai tegu pasidaro sau kai ka !!!
7
-1
Edis

Na žmogus nenori būti bedarbo ilgai.Jei dirbai visą gyvenimą,ir netenki darbo tai yra tragedija.Todėl žmogus turi teisę į valstybės pagalba tuo laikotarpiu.Kiek laiko čia jau kitas klausimas,daug kas piknaudžiauja tai faktas.Bet reikia ir valgyti,mokesčius mokėti,paskolas.Turi gauti maždaug kiek uždirbdavo,nors pusę metų.Bet kai sėdi metų metus,ir dar kažkur dirba juodai.Tada jau yra ir tos problemos.Klausimas,kaip išbuna darbo biržoje,ir gauna pašalpas metais.Su tais reikia kovoti,o ne žmogumi pakliuvusiu į bėdą trumpam.
8
0
Visi komentarai (57)

Daugiau naujienų