„Tai yra atsakas į Rusijos karą Ukrainoje, taip pat į šantažą mokėti už dujas rubliais“, – situaciją komentuoja energetikos ministras Dainius Kreivys.
Iki šiol „Gazprom“ dujos per dujotiekį iš Baltarusijos sudarė mažiau nei trečdalį visų Lietuvoje vartojamų dujų.
„Dujų tiekimas iš Rusijos per Lietuvos perdavimo sistemą nevyksta, vykdomas tik dujų tranzitas į Karaliaučiaus sritį. Daugiau jokio vartojimo ar padavimo iš Rusijos nėra“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Dabar jau visos dujos – tiek valstybės, tiek verslo poreikiams perkamos tik per terminalą.
„Mūsų pagrindinis darbas – užtikrinti srautą iš terminalo į Lietuvos ir kaimynines rinkas“, – teigia N.Biknius.
„Ignitis“ situacija nepasikeitė, mes neplanuojame artimiausių metu mokėjimų „Gazprom“ ir pirkti iš jų dujų. Šiuo metu visus savo klientus aprūpiname per Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą“, – teigia „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.
Iš „Gazprom“ dujos iki šiol per Lietuvą pirktos į Latvija, taip pat pirko Lietuvos pramonės įmonės.
„Achema“ yra keistoje situacijoje, kai per pusę sumažino savo gamybą, vadinasi, jiems dujų reikia mažiau“, – komentuoja „Verslo žinių“ žurnalistas Naglis Navakas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tiksliau – Lietuva su „Gazprom“ sutarčių nenutraukė, dujotiekių neuždarė, tiesiog šiuo metu dujos iš Rusijos neteka. „Achema“ skelbia dujų iš „Gazprom“ nepirksianti balandį, o toliau – nežino.
„Šiandien neturime jokių užsakymų į ateitį, kuriam laikui – nedrįsčiau prognozuoti. Manau, tai ilgalaikis dalykas“, – apie susidariusią situacija sako „Amber Grid“ generalinis direktorius N.Biknius.
Sekmadienį ir Latvija su Estija pranešė, kad neperka „Gazprom“ dujų, bet Latvija patikslino, kad dujų nepirks laikinai, be to, latviai kaip ir slovakai sako pasirengę vykdyti rusų reikalavimą už dujas mokėti rubliais, nors tam nepritaria ES lyderiai.
„Sutartys yra sutartys, o jose nurodyti eurai, taigi mes toliau mokėsime už energiją eurais“, – per konferenciją sakė Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris.
Energetikos ministras sako sunkiai įsivaizduojantis, kad per Lietuvos vamzdynus vėl tekėtų „Gazprom“ dujos.
„Jei reikės, jeigu atsiras drąsuolių, kurie finansuos karą Ukrainoje, Vyriausybė priims atitinkamus sprendimus“, – griežtai sako D.Kreivys.
Priešingai nei Lietuvoje, Latvijoje „Gazprom“ tebeveikia. Rusija turi didžiausią akcijų dalį – 34 proc. įmonėje „Latvijas Gaze“. Priešingai nei Lietuva, bet Latvija, Estija, Suomija be rusiškų dujų kol kas sunkiai išsiverstų, ypač žiemą.
Sutartys yra sutartys, o jose nurodyti eurai, taigi mes toliau mokėsime už energiją eurais.
„Visam regionui pasirūpinti dujomis be „Gazprom“ šiuo metu yra sudėtinga. Kaip seksis žiema, priklausys nuo to, kaip seksis užpildyti Inčukalnio dujų saugyklą vasarą“, – teigia „Verslo žinių“ žurnalistas N.Navakas.
Lietuva svarsto plėsti Klaipėdos terminalą.
„Jeigu ekonominiai paskaičiavimai ir galimybės leis, Lietuva išplės terminalą“, – apie ateities planus kalba energetikos ministras.
Iki Rusijos invazijos iš „Gazprom“ dujų pirkti ir neapsimokėjo.
„Vamzdžiu atitekančių dujų kaina nesiskyrė nuo kainos, kuri yra rinkoje“, – teigė D.Kreivys.
Bet dabar Rusija grįžta prie seniau taikytos praktikos – dujas pardavinėja už politinę kainą.
„Parduoti savo moralinius principus už pigesnes dujas. Mes matėme tai Serbijoje, Vengrijoje. Jeigu būsi draugiškas Krembliui, galėsi gauti 30 sidabrinių nuolaidą“, – ironiškai situaciją apibūdina N.Navakas.
Latvija su Estija dabar svarsto skubiai statytis dujų terminalus. Kai Lietuvą statė savo terminalą, siūlė kaimynams prisidėti, kad finansuotų ES, bet Latvija su Estija tada nesutiko.
„Jie iš esmės buvo mūsų problema labai ilgą laiką, ypač kalbant apie terminalą ir su juo susijusius visus reikalus“, – sako N.Navakas.
Nuo gegužės Lietuva turės dar vieną dujų šaltinį – GIBL dujotiekį su Lenkija.
