- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh).
„Dėl kainos, vėlgi, tam yra diegiami balansavimo pajėgumai, lankstumas – tam, kad kaina išliktų patraukli. Kainos rėžiai, kurie planuojami apie 2030 metus, yra tarp 55 ir 65 eurų už megavatvalandę“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje sakė D. Kreivys, komentuodamas atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją.
Tai jis atsakė į „laisvietės“ Ievos Pakarklytės klausimą, kaip augant investicijoms į infrastruktūrą keisis elektros kaina vartotojams.
Anot D. Kreivio, tikslesni JAV Nacionalinės atsinaujinančios energetikos laboratorijos (NREL) prognozuojami elektros kainų skaičiavimai turėtų būti pateikti po kelių mėnesių.
Pasak ministro, kainų stabilumą padės palaikyti ir šalyje planuojama vandenilio gamybos plėtra.
„Remiantis modeliavimais bus galima aktyviai reaguoti į galimus kainos pokyčius atitinkamai vystant atsinaujinančios energetikos projektus, taip pat lankstumo paslaugas, galima vandenilio ekonomikos raida“, – kalbėjo D. Kreivys.
Praėjusią savaitę elektros rinkos kaina Lietuvoje siekė 84 eurus už MWh. Tuo metu vidutinė kaina rinkoje praėjusiais metais sumažėjo 2,4 karto iki 94 eurų (2022 metais – 230 eurų).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...