D. Grybauskaitė apie tiesioginių išmokų didėjimą: tai žingsnis į priekį

„Dar 2013 metais buvo suderėta, kad šiemet (tiesioginės išmokos – ELTA) turėjo pasiekti iki 196 eurų. ES, prisidengdama argumentu, kad mūsų plotai padidėjo, to įsipareigojimo neįvykdė, tai realiai, jeigu skaičiuotume su 2013 metų įsipareigojimu, turėti 200 eurų 2022 metais nėra didelis pasiekimas. Tai rodo, kad ES toliau labai lėtai mums didina ir mažina skirtumą tarp vidurkio“, – LRT radijui antradienį sakė D. Grybauskaitė.

„Kol kas diskriminacinė ES politika žemės ūkio atžvilgiu naujoms narėms išlieka. Ši suma – žingsnis į priekį, bet tai jokiu būdu nerodo, kad sugebėjome rimtai pagrįsti savo poreikius“, – pridūrė prezidentė.

Europos Vadovų Taryboje Lietuvai pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams – 2021 metais jos sudarys 178 eurus už hektarą, o 2022 metais pakils iki 200 eurų už hektarą ir toliau didės. Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 metais pasiektų 215 eurų už hektarą.

Šiuo metu tiesioginės išmokos Lietuvos ir Baltijos šalių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.

D. Grybauskaitė: Europos gaivinimo ir atsparumo fondas turi saugiklių

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Europos gaivinimo ir atsparumo fondas turi saugiklių, kad fondo lėšos nebūtų naudojamos neatsakingai.

„Didesnė rizika yra pasisavinti iš europinio biudžeto, kuris skirtas 7 metų laikotarpiui, nes ten yra daugiau laisvės šalims panaudoti lėšas, ypač struktūrinius fondus. Tuo tarpu Ekonomikos gaivinimo fonde negrąžintina paskola, ji bus negrąžintina iš karto, bet ilgalaikėje perspektyvoje reikės grąžinti, tai jie bus teikiami tik šalims narėms pateikus planus ir vykdant reformas su Europos Komisijos priežiūra“, – LRT radijui teigė D. Grybauskaitė.

„Tai šioks toks saugiklis, kad nebus neatsakingai švaistomi popandeminio fondo pinigai“, – pridūrė ji.

Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų, primena ELTA.

Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų.

Iš ES Gaivinimo ir atsparumo fondo Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų.

Prireikus Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto arba 2,2 mlrd. eurų reformoms įgyvendinti.