Plačiau apie tai pasakojo buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
– Biudžetas Seime – ekonomika ar politika dabar?
– Visuomet buvo šiek tiek ekonomikos, šiek tiek politikos. Turbūt šį kartą politikos yra šiek tiek daugiau.
– „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis gąsdina, kad priėmus tokį biudžetą laukia dar baisesnė naktinė mokesčių reforma nei buvo Andriaus Kubiliaus Vyriausybei. Kodėl čia tokia drama?
– Dramą, turbūt, šitas žmogus tiesiog mėgsta – tas nestebina. Bet, šiaip, žvelgiant objektyviai, skolos lygis išties stipriai auga. Didelė dalis gynybai skiriamų lėšų keliauja būtent iš skolintų lėšų. Artimiausiu metu, matyt, tam tikrų sprendimų ieškoti reikės. Ir tą pabrėžė ir Valstybės kontrolė, ir kitos institucijos, kurios analizavo biudžeto projektą. Keliems metams gavome Europos Komisijos išlygą skolintis daugiau gynybai, tačiau ta išlyga baigsis ir iki to laiko reikės pasirengti. Tačiau toks staigus dramos kėlimasis turbūt labiau susijęs su kažkokiomis asmeninėmis ambicijomis.
– R. Žemaitaitis vis tiek bando iš gynybos biudžeto nukrapštyti po kablelio likusius skaičius. Ar čia nematome rizikų? Juk visada buvo kalbama, kad gynybai reikia skirti daug, daugiausia – NATO standartams.
– Valstybės gynybos taryba paskaičiavo, kiek Lietuvai reikia, kad įgyvendintų mūsų tikslus – t. y. turėti nacionalinę diviziją, vokiečių brigadą priimti laiku, ir tam reikia 5,5 procento. Tai net ir 5,38 proc. šiuo metu neatliepia to, ką įsipareigojo Valstybės gynybos taryba šių metų pradžioje. Tam yra gauta ir Europos Komisijos išlyga, kaip minėjau, leidžianti skolintis papildomai, priimtas ir mokesčių paketas, finansuojantis gynybą per Valstybės gynybos fondą. Specialių sąlygų sudarymas yra padarytas. Dabar šiame etape reikia tiesiog priimti tuos skaičius biudžete. Tačiau R. Žemaitaičio partijos kėsinimasis į Krašto apsaugos finansavimą turbūt ne pirmą dieną atsiradęs dalykas. Tikiuosi, kad koalicija atsilaikys.
– Jūs, kaip buvusi finansų ministrė, jūsų vertinimu – kas gerai, kas blogai šiame biudžete?
– Manau, kad gerai yra gynybos skaičius, nes jis atliepia tai, ko Lietuvai reikia. Šiek tiek neramina, kad dalį gynybos lėšų bus galima išleisti kitiems dalykams – kaip dvigubos paskirties keliams asfaltuoti ar savivaldybių projektams. Bet tikėkimės, kad tai nebus didelė dalis biudžete.
Neramina pareigūnų situacija, kai atnaujintame biudžete šiek tiek skirta daugiau pareigūnų atlyginimams, tačiau tai yra toli nuo to, ką pareigūnai sako, kad jiems buvo pažadėta su Vidaus tarnybos statuto pakeitimu. Ir kultūros finansavimas išties yra turbūt mažiausias iš kitų sričių. Jeigu, tarkime, institucijų, kaip Seimo ar Prezidentūros, biudžetai auga 8–10 procentų, tai kultūros finansavimas tikrai yra žemame lygyje, ir po biudžeto atnaujinimo tiesiog perskirstytos lėšos tarpusavyje, tačiau kultūros finansavimas neauga.
– Jūs paminėjote pareigūnus, kurie stojo į protestus. Pedagogai irgi sako, kad protestuos. Kam pavyko išsikovoti kompromisų šiame biudžeto projekte?
– Akivaizdu, kad mokytojų susitarimas yra vykdomas, ir tai, kas buvo pasirašyta kolektyvinėje sutartyje tiek mokytojams, tiek mokslo darbuotojams – jiems susitarimas yra įgyvendinamas, ir jų atlyginimai augs 7,5 procento, kaip buvo numatyta nuo metų pradžios.
Tuo tarpu pareigūnų pažadas nebuvo įrašytas į kolektyvinę sutartį, tiesiog buvo suderintas statuto projektas anksčiau. Dabar tas statuto projektas tikrai nėra atliepiamas. Pareigūnai sako, kad bendrai jiems reikėtų apie 150 mln. eurų. Jeigu vien statuto pirmam projekto etapui įgyvendinti reikia 55 mln. eurų, tai ateinančiais metais per abu didinimus numatyta 35 mln. eurų – tikrai kelis kartus mažiau, nei reikėtų tiems susitarimams įgyvendinti. Sakyčiau, kad čia tikrai yra silpnoji vieta.
(be temos)