Nors saugumo specialistai neriasi iš kailio bandydami apsaugoti žmones nuo mokėjimo kortelių duomenų vagysčių, tokių nusikaltimų tik daugėja. Kartais atrodo, kad sukčiai žingsniu lenkia ir bankus, ir pareigūnus.

Nuostoliai – milžiniški

Praėjusiais metais dėl mokėjimo kortelių duomenų vagysčių, bankomatų plėšimų ir panašių nusikaltimų Europos finansų institucijos patyrė 439 mln. eurų (daugiau kaip 1,5 mlrd. litų) nuostolių. Tai – maždaug dvidešimtadalis Lietuvos biudžeto. Baisiausia, kad šie skaičiai auga milžinišku greičiu. Nevyriausybinės organizacijos "Europos bankomatų saugumo komanda" (angl. – EAST European ATM Security Team) duomenimis, dar 2006-aisiais, palyginti su praėjusiais metais, šie nuostoliai buvo 43 proc. arba 133 mln. eurų (459 mln. litų) mažesni.

Kokią žalą dėl vagysčių iš bankomatų patyrė Lietuvos bankai, oficialiai neskelbiama, tačiau ekspertai įsitikinę, kad mūsų šalyje, kaip ir visoje Europoje, panašių nusikaltimų daugėja arba didėja jų mastas.

Vakar sostinėje vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Bankomatų saugumas. Žingsniu priekyje prieš vagystes" daugiau kaip 100 specialistų iš 20-ies valstybių diskutavo apie kovos su šiais nusikaltimais būdus ir technines priemones.

Bendrovės BS/2 surengtoje konferencijoje dalyvavo Baltijos šalių, Anglijos, Vokietijos, Makedonijos, Baltarusijos, Rusijos ir kitų valstybių bankinių technologijų saugumo specialistai, teisėsaugos pareigūnai, bankininkai, mokslininkai, apsaugos priemonių kūrėjai.

Nusikaltėliai labiau organizuoti

"Iki šiol Lietuvoje mažiausiai 30 proc. bankomatų neapsaugoti moderniomis apsaugos priemonėmis. Maždaug pusė jų neatitinka EMV (angl. – Europay, Mastercard, Visa) saugumo standartų. Tačiau bankai daug dirba šioje srityje ir tikimasi, kad iki 2010 m. daugelis įrenginių bus saugesni", – sakė bankomatų saugumo priemones diegiančios įmonės "Penki kontinentai" grupės bendrovės BS/2 Programinės įrangos pardavimo vadovas Karolis Mačionis.

Tačiau tam reikia didžiulių investicijų, kurios atsipirks negreitai.

Be to, EMV saugumo standartai visų bėdų taip pat neišspręs, mat vagišiai nestovi vietoje. Saugumo specialistė iš Makedonijos Elizabeta Ilieva, koordinuojanti nusikaltimų tyrimus Pietų Europos valstybėse, pripažino, kad duomenų vagystės ir bankomatų plėšimai įgauna vis didesnį tarptautinį pobūdį. "Kartais atrodo, kad nusikaltėliai yra labiau organizuoti už teisėsaugos pareigūnus", – kalbėjo ji.

Veikia tarptautiniu mastu

Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios organizacijos EAST koordinatorius Lachlanas Gunnas atkreipė dėmesį, kad nusikaltėliai aktyviausiai veikia tose šalyse, kuriose dar neįdiegti EMV saugumo standartai.

"100 proc. apsisaugoti nuo nusikaltėlių neįmanoma, tačiau ten, kur įdiegti saugumo standartai ir imtasi papildomų priemonių, patiriami nuostoliai mažesni", – kalbėjo L.Gunnas.

Labiausiai pažeidžiamos yra nelustinės kortelės su magnetine juostele. Tačiau jų atsisakyti kol kas neįmanoma.

"Didžiojoje Britanijoje visi bankomatai atitinka EMV standartus, tačiau iš mūsų piliečių kortelių pinigai taip pat vagiami. Kol bus naudojamos kortelės su magnetine juostele, vagysčių neišvengsime. Tai labai sudėtingas klausimas, mat kortelėmis atsiskaitome visame pasaulyje, o yra šalių, kuriose kortelės su mikroschemomis dar nenaudojamos. Taigi nenorėdami savęs izoliuoti, esame priversti taikyti abi technologijas", – aiškino L.Gunnas.

Dėl to Europos finansų institucijos vis daugiau nuostolių patiria užsienio valstybėse, pavyzdžiui, Australijoje, Brazilijoje, Kanadoje, JAV, Pietų Afrikos Respublikoje, Korėjoje, Honkonge ir kitur.

Nors pastaruoju metu įvairiose šalyse daugiausia įkliūva nusikaltėlių iš Rumunijos, tačiau neatsilieka ir lietuviai. "Visai neseniai Kazachstane pagauti du lietuviai, turėję vadinamųjų balto plastiko kortelių, į kurias nusikaltėliai įrašo pavogtus tikrų kortelių duomenis", – pasakojo bendrovės BS/2 generalinio direktoriaus pavaduotojas Vladas Lapinskas.

Dažniausi sukčiavimo būdai

Dažniausiai nusikaltėliai į bankomatus įmontuoja nedidelius įrenginius, nuskaitančius mokėjimo kortelių duomenis. Iš jų vėliau gaminamos vadinamosios baltosios kortelės, į kurių magnetinę juostelę (neretai pagamintą iš vaizdo juostų) kompiuteriu perkopijuojami tikrosios kortelės duomenys. Minėti įrenginiai atrodo kaip prie bankomato priklijuotos papildomos detalės. Tačiau jos gali būti įmontuotos ir bankomato viduje.

Taip pat bankomatuose neretai įmontuojamos kameros arba netikros klaviatūros, kuriomis fiksuojami PIN kodai.

Kitas būdas – į kortelės nuskaitymo mechanizmą įdedami įrenginiai, kurie neleidžia išimti kortelės. Kai kortelė užsiblokuoja, priėję sukčiai siūlo pagalbą, tačiau iš tikrųjų nužiūrinėja PIN kodus. Užstrigus kortelei reikia nedelsiant skambinti į banką ir ją išimti.
Panašūs įrenginiai dedami ir į pinigų išdavimo mechanizmą. Kai kas naudoja net popierių ar rentgeno nuotraukas. Kai bankomatas neišduoda pinigų, nieko neįtariantys vartotojai tiesiog paskambina į banką ir praneša, kad bankomatas sugedo. Klientui pasišalinus, vagišiai ištraukia įrenginį su pinigais ir dingsta.

Iki šiol manyta, kad PIN kodai yra labai saugūs, jų negalima pavogti ar "nulaužti", nebent žvilgtelėtum per petį kodą renkančiam asmeniui arba tai nufilmuotum. Todėl vartotojai buvo skatinami ranka pridengti skaičių mygtukus. Tačiau pastaruoju metu padaugėjo įsilaužimų į bankomatų kompiuterinę sistemą. Taip galima sužinoti visus kortelės naudotojo duomenis, nenaudojant įprastų gudrybių – pakeistų bankomatų klaviatūrų, kortelių skaitytuvų ir paslėptų kamerų.