Baltijos jūroje prasideda kruizinis sezonas

Kai kurie Baltijos jūros šalių uostai jau pradėjo kruizinį sezoną, kiti, kaip Klaipėda, jį pradės po kelių dienų.

Ankstyvas sezonas Kylio uoste

Viena pirmųjų apie naująjį kruizinį sezoną paskelbė Vokietijos Kylio uosto administracija. Pirmasis kruizinis laivas į šį uostą atplaukė balandžio 7 dieną. 

Kylio uostas yra vienas iš tų, kurie Baltijos jūros regione sparčiausiai didina kruizinės laivybos srautus.

Anksčiau Kylio uoste kruiziniai laivai plaukdavo tik į miesto centre esančius „Norwegenkay“ ir „Swedenkay“ terminalus. Tačiau prieš kelis metus „Ostuferhafen“ dalyje, kur plaukia keltai ir iš Klaipėdos, iš lengvų konstrukcijų buvo įrengtas laikinas kruizinis terminalas. Dabar „Ostuferhafen“ dalyje jau statomas antras kruizinis terminalas.

Kylio uosto generalinis direktorius Dirkas Klausas teigė, kad vien „Ostuferhafen“ dalyje per metus priimama 70-80 kruizinių laivų. Maždaug tokia pat dalis laivų bus priima Kylio centrinės dalies terminaluose.

Kylio uostas šiemet tikisi priimti apie 2,2 mln. keleivių, kurie atplauks ne tik jūrų keltais, bet ir kruiziniais laivais.

Tikimasi ryškaus šuolio

Bendrai Baltijos jūroje pernai plaukiojo 5 mln. 425 tūkst. kruizinių keleivių, kurie lankėsi 29 uostuose. Tai buvo rekordinis turistų kiekis. Šiemet Baltijos jūros regione tikimasi naujo rekordo - per 5,8 mln. kruizinių turistų. 

Didžiausią kiekį keleivių - pernai 868 tūkst. tradiciškai priima Danijos sostinė Kopenhaga. Iš jos prasideda ir daugiausiai kruizinės laivybos reisų į Baltijos jūrą. Šiais metais Kopenhagoje prognozuojamas net 12 proc. kruizinių keleivių augimas. 

Pastarąjį dešimtmetį Baltijos jūroje stebima ryški kruizinių laivų didėjimo tendencija. Jei 2008 m. viename kruiziniame laive Baltijos jūroje būdavo vidutiniškai 1340 keleivių, tai 2018 metais jų jau buvo 2017.

Kita tendencija yra tai, kad kasmet į Baltijos jūros regioną savo laivus siunčia vis daugiau naujų laivybos kompanijų. Lemia tai, kad Baltijos jūros regionas yra palyginti ramus, jame egzistuoja labai ryškūs skirtumai tarp Vakarų ir Rytų Europos šalių. 

Klaipėda – vienas pigiausių uostų

Klaipėdoje kruizinės laivybos sezonas prasidės balandžio 25 dieną. Tuomet nuo 8 val. lankysis gana didelis 293,8 metrų ilgio kruizinis laivas „MSC Poesia“. Jis per sezoną Klaipėdoje lankysis 4 kartus.

Šiemet į Klaipėdos uostą kruiziniai laivai planuoja užsukti 52 kartus. Paskutinysis „Marco Polo“ atplauks spalio 7 dieną.

Pernai buvo 58 kruiziniai. Jų sumažėjimas šiek tiek stebina, nes bendrai regione kruizinių laivų daugėjo. Klaipėdos uostui būdinga tai, kad jame būna svyravimų. Nes, pavyzdžiui 2020 metais Klaipėdos uoste kruiziniai laivai planuoja lankytis 64 kartus. 

Baltijos jūros kruizų organizacija „Cruise Baltic“ savo puslapyje „cruisebaltic.com“ skelbia įvairius duomenis apie Baltijos jūros kruizinius uostus.

Klaipėdoje yra viena mažiausių uosto rinkliavų (0,12 eurocentų už laivo GT), kai, tarkim Taline, ta rinkliava yra 0,48 eurocentai už GT, o Kopenhagoje net 0,52 eurocentai už GT. Panašios kaip Klaipėdoje, uosto rinkliavos yra Travemiundėje (0,118 eurocentų) ir Gdanske (0,12 eurocentų už GT).

Truputį glumina ir tai, kad prie duomenų apie Klaipėdos uosto kruizinę infrastruktūrą nurodyta, kad kruizinių krantinių ilgis 285 metrai, nors jis priima ir 315 metrų ilgio laivus, kaip „Mein Schift 1“, kuris į Klaipėdą atplauks šiemet birželio 12 d. Tame pačiame Taline nurodytos net 4 krantinės, kurios gali priimti laivus iki 340 metrų ilgio.

Keistokai skamba ir toks nurodymas, kad Klaipėdoje prie krantinės turistai negali įsigyti miesto žemėlapio, nėra šviežio vandens tiekimo į laivą, nenurodyta, kad terminalas yra visai šalia senamiesčio. Kaip antrasis kruizinis terminalas nurodyta ir 80 krantinė, nors ji, kai padaugėjo keleivinių laivų, nebenaudojama kruiziniams laivams priimti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Šypsena

Šypsena portretas
Turistų įplauka į mūsų miestą - didelis ekonominis pliusas Klaipėdai !

tai

tai portretas
Atplaukia korupcijos gelda iš kurios minta uždaras būrelis "savų", o miestui tik tarša ir triukšmas.

zenonas išpriekulis

zenonas išpriekulis portretas
Nesugalvokit fotkinti, nes galite patekti į kaltinamųjų suolą. Nes rusai negali žinoti, kas įplaukia ir išplaukia. Gali fotkinti ir perdavinėti informaciją, tik pačios Lietuvos licencijas turintys darbuotojai. Jau ne vienas teisiamas už tai, kas visiems buvo žinoma.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių