Vasario 9-ąją Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis prisijungė prie Vakarų elektros tinklų, tapo energetiškai nepriklausoma, tačiau sąsajų su Rusija vis dar yra.

„Kaliningrado sritis ir toliau vystysis, tad elektros energijos reikės daugiau“, – anksčiau teigė pašnekovas.

Per Lietuvą iš Baltarusijos į Kaliningradą nutiesti du dujų vamzdžiai.

„Tai irgi ką esame paveldėję iš ankstesnių laikų“, – pabrėžė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius.

Atsijungus nuo BRELL, rusams jie tapo dar svarbesni, mat Kaliningradas tapo energetine sala. Tai reiškia, kad elektra turi apsirūpinti pats.

„Jie turi daugiau, negu reikia, gamybinių pajėgumų“, – anksčiau teigė Rokas Masiulis.

LNK stop kadras.

Elektrą gaminasi dujinėse elektrinėse, vadinasi, dujų poreikis – išaugęs. Nors Kaliningradas nenumatytiems atvejams ir turi pasistatęs suskystintųjų dujų terminalą, vamzdžiais dujas tiekti kur kas pigiau.

„Ir dujų sistemos darė bandymus, tai jie tam tikrai ruošėsi, buvo ne vienas tas bandymas darytas pastaruoju metu“, – šnekėjo Mindaugas Keizeris.

„Amber Grid“ skaičiuoja, kad pernai per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą transportuotos 26 teravatvalandės rusiškų dujų. Tai – daug, palyginti, kur kas didesnė Lietuva pernai sunaudojo 17 teravatvalandžių.

Kasmet už galimybę dujas vamzdžiais tiekti Kaliningradui Rusija Lietuvai sumoka milijonus eurų.

„Reikėtų pasitikslinti, bet tai yra iki 20 mln. eurų“, – tvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

D. Labučio/ELTOS nuotr.

Iškart po sinchronizacijos buvo kalbančių, kad dabar svertai jau Lietuvos pusėje.

„Kalbant apie bet kokį spaudimą, reikia suvokti, kad tokių santykių eskalacija mums kaip šaliai nėra tikrai visiškai naudinga“, – nurodė ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.

Sutartis dėl dujų tranzito buvo pasirašyta dešimtmečiui. Jos galiojimas baigiasi metų pabaigoje. Kaip bus toliau, aptarė Valstybės gynimo taryba.

„Šiuo metu yra sutartis veikianti, tranzitas vyksta. Po to, be abejo, bus žiūrimi jos pratęsimo galbūt variantai“, – kalbėjo energetikos ministras.

„Kokios būtų galimos naujos sutarties sąlygos, kaip mes visą tą dalyką suderiname, kad vyktų civilizuotu būdu“, – šnekėjo M. Česnulevičius.

Ar svarstytų jos visai nepratęsti, anot energetikos ministro, kalbėti per anksti. Be to, savarankiškai nuspręsti, kas bus tiekiama ar vežama per jos teritoriją, Lietuva negali.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šis klausimas yra susijęs ne tik su Lietuva ir Kaliningrado sritimi, bet taip pat yra svarbus Europos Sąjungos dėmuo. Tame procese turės dalyvauti ir ES institucijos“, – pabrėžė energetikos ministras.

„Jeigu visa Europa pati nuspręstų vis tik, kad tokio dujų tranzito nereikia užtikrinti, taip ir būtų padaryta“, – tvirtino G. Paluckas.

Lietuvai stojant į Europos Sąjungą Bendrija Rusijai užtikrino, kad keleivių ir prekių tranzitas per Lietuvos teritoriją nesustos.

Ant Valstybės gynimo tarybos stalo – ne tik Kaliningrado tranzitas, bet ir Rusijos slopinami GPS signalai. Jau kurį laiką jie klaidina Lietuvoje besileidžiančius lėktuvus. 

„Kai kurių lėktuvų pilotus netgi verčia apsisukti ir neskristi iki oro uosto Lietuvoje“, – aiškino M. Česnulevičius.

Tiesa, Prezidentūra aiškina, kad Rusija savo veiksmų prieš Lietuvą nenukreipė specialiai. 

„Rusija, apsaugodama savo objektus, imasi šitų priemonių, kad dronai ir raketos negalėtų sunaikinti jų teritorijoje ir kaip pašalinio poveikio priemonė yra tie trikdžiai, kuriuos patiria mūsų civilinė aviacija“, – pabrėžė M. Česnulevičius.

GPS trikdžiai darbą apsunkina ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai, kitoms Baltijos šalims. Tiesa, Gynimo taryba pabrėžia, kad šiuo metu šalies saugumo situacija yra stabili, jokių naujų grėsmių nefiksuojama.