Iš aukštosios mokyklos – į Užimtumo tarnybą

Vidurvasarį jaunimo iki 24 metų registracija Užimtumo tarnyboje (UŽT) padidėjo 20,1 proc. Bedarbių gretas papildė 4,5 tūkst. šio amžiaus jaunuolių, iš jų kiek mažiau nei penktadalį (18,4 proc.) sudarė universitetų ir kolegijų absolventai.

Jaunimo 16–24 amžiaus grupėje darbo ieškančiųjų dauguma – 40,3 proc. – tik su viduriniu išsilavinimu ir 21,5 proc. – su viduriniu ir profesine kvalifikacija.

Bedarbystė šoktelėjo

Registruoto nedarbo rodikliai šalyje pamažu grįžta į praėjusių metų lygį, nurodo UŽT. Rugpjūčio 1 d. nedarbas siekė 13,1 proc. – tai 0,3 proc. daugiau nei praėjusiais metais tokiu pat metu. UŽT, anksčiau vadinamojoje darbo biržoje, darbo ieškojo 226,3 tūkst. šalies gyventojų – 1,1 proc. daugiau nei prieš mėnesį.

"Didžiausias skirtumas tarp šių ir praėjusių metų nedarbo rodiklių išlieka 16–24 m. amžiaus grupėje. Nors jaunesnių kaip 25 metų amžiaus asmenų nuo metų pradžios mažėja sparčiau nei kitose amžiaus grupėse, jaunimo (16–24 m.) registruotas nedarbas rugpjūčio 1 d. buvo 1,2 proc. aukštesnis nei prieš metus", – teigė UŽT Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Nedarbas mažėjo 24 iš 60 šalies savivaldybių, 7 – nepakito, 29 – augo. Didžiausias mažėjimas fiksuotas Joniškio rajone (1,7 proc.), Druskininkuose, Varėnos, Radviliškio ir Raseinių rajonuose (po 0,9 proc. punkto). Labiausiai augo Ignalinoje (0,9 proc.), Palangoje ir Vilkaviškyje (po 0,7 proc.).

Pasak J.Zemblytės, registruoto nedarbo rodikliams augti įtakos turėjo didesnis į UŽT besikreipusių darbo neturinčių asmenų skaičius – liepą jų įregistruota 21,3 tūkst., t.y. 9,6 proc. daugiau nei birželį, ir šiek tiek sumažėję įsidarbinimo rodikliai – dirbti pradėjo 5,4 proc. mažiau bedarbių nei praėjusį mėnesį.

Ieškoma vis daugiau

Šalyje darbo jėgos paklausa išlieka aukšta – darbdaviai liepą pateikė 61,2 tūkst. darbo pasiūlymų. UŽT informacinėje sistemoje ketvirtadalis (25,2 proc.) – 9 454 laisvos darbo vietos registruotos transporto ir saugojimo srityje, 5 848 (15,6 proc.) – apdirbamojoje gamyboje, 5 400 (14,4 proc.) – statyboje, 4 523 (12,1 proc.) – didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veikloje, 4 211 (11,2 proc.) – administracinėje ir aptarnavimo veikloje, 1 611 (4,3 proc.) – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo srityje ir kt.

Nedarbas mažėjo 24 iš 60 šalies savivaldybių, 7 – nepakito, 29 – augo.

Labiausiai liepą augo nekvalifikuotų pastatų statybos darbininkų, pastatų ir kitokių elektrikų, elektros inžinerijos technikų, darbininkų izoliuotojų, reklamos ir rinkodaros specialistų poreikis, palyginti su birželiu.

Didžiausios įsidarbinimo galimybės – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių valytojams ir kambarinėms, pardavėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams, nurodo Užimtumo tarnyba.

Vidutinis darbo užmokestis liepą, nurodytas darbo skelbimuose, buvo 1 224 Eur. Minimalus darbo užmokestis – 642 Eur per mėnesį – siūlomas už nekvalifikuotą darbą valytojams, pagalbiniams darbininkams. Didžiausias darbo užmokestis siūlomas suvirintojams (7 000 Eur), betonuotojams (6 000 Eur), akmens pjaustytojams (5 000 Eur) – visi šie darbai siūlomi komandiruojant į užsienį.

Mažiau įdarbinta

Užimtumas liepos mėnesį suteiktas 35,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų. 23,5 tūkst. suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – tai 28,9 proc. daugiau nei 2020 m. liepą, tačiau 5,4 proc. mažiau nei šių metų birželį.

1,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų suteiktas remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, iš jų pusė (50,1 proc.) pradėjo dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse, kas ketvirtam (25,1 proc.) suteikta parama mokymuisi. Dar 10,9 tūkst. – pradėjo savarankišką veiklą, įsigijo verslo liudijimus.

Lyderiauja pramonė

Rugpjūčio pradžioje skelbta, kad didžiausio darbdavio vietą didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius užleido apdirbamosios gamybos sektoriui. UŽT duomenimis, šio sektoriaus įmonėse nuo 2020 m. sausio 1 d. iki šių metų liepos 1 d. įdarbinta daugiausiai – 45,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

"Šį pokytį lėmė paslaugų sektoriaus tam tikrų veiklų suvaržymas pandemijos laikotarpiu. Antrąjį ketvirtį sumažinus arba panaikinus veiklos ribojimus didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, čia augo įdarbinimas – prekybos įmonėse įsidarbinta daugiau nei apdirbamosios gamybos įmonėse. Tačiau nepaisant to, pusmečio suminiai rezultatai rodo, kad apdirbamosios pramonės įmonės, suvokiamos kaip darbdaviai, vis dar lenkia prekybos veiklą vykdančias įmones", – akcentavo J.Zemblytė.

56 proc. daugiau (18,7 tūkst.) asmenų pradėjo dirbti apdirbamosios gamybos įmonėse šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. tokiu pat metu, o antrąjį dar padaugėjo 5,4 proc. įsidarbinusių šiame sektoriuje.

Apdirbamosios gamybos įmonės pandemijos laikotarpiu pateikė 53,5 tūkst. darbo pasiūlymų UŽT laisvų darbo vietų platformoje. Mažiausiai šiuo laikotarpiu (o kartu ir per pastaruosius penkerius metus) laisvų darbo vietų registruota 2020 m. antrąjį ketvirtį, daugiausiai – šių metų antrąjį ketvirtį. Nuolatinio darbo pasiūlymų dalis apdirbamosios gamybos sektoriuje – didesnė nei šalies vidurkis (atitinkamai 93,7 proc. ir 90,9 proc.). Per pastaruosius penkerius metus apdirbamosios gamybos veiklą vykdantys darbdaviai įregistruoja vidutiniškai 9,9 tūkst. laisvų darbo vietų per ketvirtį – tai 2 tūkst. daugiau, nei įregistruojama darbo ieškančių asmenų iš šio sektoriaus.

Daugiau nei pusė laisvų darbo vietų (51,3 proc.) nuo pandemijos pradžios pasiūlyta 2021 m. Daugiausiai laisvų darbo vietų pateikė darbdaviai, kurių pagrindinė veikla – maisto produktų gamyba, baldų gamyba, medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba, taip pat metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba.

Laisvų darbo vietų struktūra pagal kvalifikacijos grupes pandemijos metu beveik nekito: kiek daugiau nei trys penktadaliai darbo pasiūlymų skirti kvalifikuotiems darbininkams ir įrenginių bei mašinų operatoriams, šiek tiek daugiau nei penktadalis – ieškantiems nekvalifikuoto darbo.

Antrąjį ketvirtį laisvų darbo vietų apdirbamos gamybos įmonėse buvo 15,9 tūkst. – 2,7 karto daugiau, nei per tą patį laikotarpį įregistruota darbo ieškančių asmenų iš šio sektoriaus. Daugiausiai apdirbamos gamybos veiklą plėtojantys darbdaviai laisvų darbo vietų registravo Kauno apskrityje – 3,8 tūkst. Tokių įmonių darbo pasiūlymai sudaro 14,8 proc. visų šalies laisvų darbo vietų. Didžiausia dalis – Telšių apskrityje – 24,7 proc. visų laisvų darbo vietų šiame regione, mažiausiai – Vilniaus apskrityje – 8,8 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aišku,

Aišku, portretas
kad švietimo sistema sugriuvusi, mokytis vaikai jau nebegali, iš 10 tik 1 yra apysveikis, bet ir tas gali būti iš tų, kur nevedžiotas pas medikus tikrinti ar kur tolimam kaime gyveno. AUkštasis mokslas - tragedija. Diplomai išduoti po 1990 m yra beverčiai, juos drąsiai galima nuleisti į unitazą ir užmiršti.

nuomonė

nuomonė portretas
Jaunimas ligotas, daug narkomanų, o šie yra be tikslų. Vadovauja darbovietėse ir kažkokius verslus turi idiotukai, dažnas tiesiog gavęs močiutės ar tėvų pinigų ir įsteigęs uab, paskui rėkia ir stebisi, kad niekas neina dirbti pas jį. Kai kurie universitetai visuomenės dugnu tapusių dr ir prof bei kitų dėstančiųjų ten padugnių sankaupos, praktinio patyrimo neturi, ko jie gali išmokyti studentus - parazitavimo ir kyšių ėmimo. Turim net vieną universitetą žmonių Asilų mokykla vadinamą kur daugiausia teisėjus ir prokurorus, valdininkus rengia. Ten lygis itin žemas. Diplominiai ir kursiniai darbai ten perkami pagal skelbimus. Dažnas studentas ar gavęs ten diplomą yra žinomų verslininkų, buvusių aukštų valdininkų, viceministrų, ministrų vaikai, žmonos, kiti jų artimieji, sugulovės, berniukai-saldainiukai. Juokiasi visi iš to universiteto, nė vienas save gerbiantis darbdavys absolventų iš Asilų šūlės neima. Teisininkės su magistrų diplomais peša vištas JK ar nagus klijuoja, senių išmatas valo

To: Gali

To: Gali  portretas
O tai emigravęs bankininku dirbsi, ne fizinį darbą ?
VISI KOMENTARAI 19
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių