Kada nors bus grąžintos – maždaug tokį pažadą iš Vyriausybės vakar išgirdo pensininkai, laukiantys, kad valstybė kuo greičiau pradėtų kompensuoti sumažintas pensijas.

Pasiruošę likti valdžioj

Vyriausybė grąžins pensininkams neišmokėtos pensijos dalį, tačiau tik tada, kai šalies finansinė padėtis stabilizuosis, kai bus užlopytos skylės šalies ir "Sodros" biudžetuose.

Konkrečią datą, kada pensininkų sąskaitos pradės pildytis, Vyriausybės nariai ilgai vengė įvardyti. Vakar užsiminta apie 2014-uosius, tačiau nurodyta ir papildomų sąlygų.

Ministrų kabinetas siūlo, kad per visą kompensavimo laikotarpį turės būti tenkinamas bent vienas iš rodiklių: subalansuotas "Sodros" biudžetas, o viešųjų finansų deficito rodiklis atitiks Mastrichto kriterijų (3 proc. BVP) ir bus numatomas jo pagerėjimas ne mažiau kaip 0,5 proc. ateinančiais metais, arba trejų praėjusių, einamųjų ir dvejų ateinančių metų viešųjų finansų rodiklio vidurkis nebus deficitinis.

"Mes dedame visas pastangas, kad padėtume ekonomikai atsigauti. Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasakęs, kad kol neatsigaus ekonomika, nebus sukaupta pinigų, negalima kalbėti nei apie grįžimą prie buvusių pensijų, nei apie kompensavimą, – po vakarykščio Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius ir pridūrė: – Mes pasiruošę būti valdžioje tiek, kiek reikia, kad atsigautų ekonomika."

Žada didesnę išmoką

Tačiau tikėtina, kad pensijų kompensavimo prievolę teks prisiimti kitoms vyriausybėms. Eiliniai Seimo rinkimai numatyti 2012 m. rudenį, po jų turėtų keistis ir Vyriausybė.

"Mes nekalbame apie pensijų grąžinimą į buvusius lygius, o kalbame apie papildomą sumą, kuri būtų virš buvusios sumos. Kompensavimas būtų didesnis per didesnę pensiją, o ne grąžinimus, kuriuos reikėtų dešimtmečius palikti įgyvendinti kitoms Vyriausybėms", – tvirtino finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir pridūrė, kad pirmiausia reikia padaryti namų darbus.

Taigi pensininkus turėtų paguosti nebent Vyriausybės siūlymas pensijas kompensuoti pamažu jas didinant, kol vidutinė pensija bus didesnė nei buvusi 2008–2009 m. ne mažiau kaip 5 proc.

Ministrė skaičiuoja, kad vien 2010–2011 m. sumažintoms pensijoms kompensuoti gali prireikti apie 1 mlrd. litų, o visas procesas, įvairiais vertinimais, gali užtrukti 3–5 metus.

Be to, Vyriausybė įsipareigojo parengti išsamias kompensavimo procedūras, kurios leis sparčiau didinti pensijas vyresnio amžiaus pensininkams ir papildomai – dirbantiems pensininkams, kuriems pensija buvo sumažinta daugiau.

Rengs įstatymą

Kol kas neapsispręsta, ar bus siūloma mokėti kompensacijas už mirusius pensininkus, kurie gavo sumažintas pensijas.

"Manau, kad šiuo atveju mes turėtume kalbėti apie kompensavimą tiems žmonėms, kurie patyrė netekimų, būtent apie pensininkus, o ne jų paveldėtojus", – sakė I.Šimonytė.

Vyriausybė vakar tik patvirtino Sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo koncepciją, o atitinkamą įstatymo projektą pavesta parengti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas teigė, kad projektą ministerija Vyriausybei pateiks iki 2011 m. spalio su 2012 m. "Sodros" biudžeto projektu.

Faktai ir skaičiai

2009 m. gruodį laikinuoju įstatymu 2010–2011 m. pensijas ir kitas socialines išmokas sumažinęs Seimas Vyriausybę įpareigojo iki 2010 m. liepos 1 d. parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarką.

2010 m. balandį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad per ekonominę krizę sumažintas senatvės ir invalidumo pensijas būtina teisingai ir per protingą laikotarpį kompensuoti, kai tik šalyje nelieka ypatingos krizinės padėties.

Be to, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti lėšų, tuomet reikia pradėti mokėti buvusias didesnes pensijas.

Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad negalima dirbantiems ar verslu užsiimantiems pensininkams vien dėl tokios priežasties mažinti pensijas labiau nei nedirbantiems pensininkams.

Seimas Vyriausybės teikimu priėmęs laikinąjį įstatymą pensijas ir kitas socialines išmokas sumažino dvejiems metams nuo 2010 m. pradžios iki 2011 m. gruodžio 31 d. Dirbantiems pensininkams pensijos buvo sumažintos didesniu laipsniu nei nedirbantiems.

Vyriausybė specialiu nutarimu 2009 m. spalį konstatavo, kad Lietuvoje yra ekonomikos sunkmetis.

**

Komentarai

Aleksandras Vasiliauskas

Ekonomistas, akademikas, profesorius

Galima pateisinti į sunkią finansinę padėtį patekusią valstybę, kuri sumažino net ir pensijas. Visi turėjome prisidėti gelbėdami šalį. Tačiau dabartinis valdžios vengimas ir pensijų kompensavimo klausimo tempimas pensininkus piktina. Įvairių sąlygų kėlimas, ypač orientuojantis į geresnę ekonominę padėtį, manau, yra to paties Konstitucinio Teismo apgaudinėjimas. Jeigu vertinsime įvairius ekonomikos rodiklius, tai pensijos nebus pradėtos kompensuoti ir 2014 m., ir 2020 m. Prisiminkime: net ir ūkio pakilimo laikais biudžetas būdavo deficitinis.

Taigi pensijų kompensavimas, kaip kadaise rublinių indėlių grąžinimas, taps populistų šūkiu, kuris ypač garsiai skambės prieš rinkimus.

Turiu pripažinti, kad į ekonominę padėtį reikia šiek tiek atsižvelgti. Juolab kad ankstesni pensijų didinimai buvo ekonomiškai nepagrįsti. Man, kaip ekonomistui, aišku, kad ankstesnė valdžia padarė klaidų eidama populizmo keliu ir siekdama rinkėjų palankumo. Tačiau mūsų valstybėje dar nėra bendros strategijos: vieni politikai didina, kiti – karpo. Tiek ankstesnė, tiek dabartinė valdžia elgiasi neatsakingai, o dėl to nukenčia žmonės. Krizė yra krizė – visi turėtume pasispausti, susiveržti diržus. Skaudu, kad dauguma gyventojų taip ir padarė, o politikai tokio pavyzdžio neparodė. Todėl ir dabartinis sprendimas palaukti geresnių ekonomikos laikų pensininkams gali nuskambėti net kaip pasityčiojimas.

Petras Ruzgus

Lietuvos pensininkų sąjungos "Bočiai" pirmininkas

Iš Vyriausybės atėjusios naujienos mūsų nedžiugina. Tačiau tikiu, kad tai nėra galutinis sprendimas, dar turėtume kalbėtis ir tartis. Pensininkų reikalų taryba rinksis į posėdį ir aptars savo pasiūlymus Vyriausybei. Mes laukėme ir Vyriausybės siūlymų, bet nesulaukėme. Girdėjome, kad esą yra parengti net septyni pasiūlymai, bet nė vienas mums nebuvo pateiktas. Manau, kad pirmiausia juos visus turime gauti, o tada, kai susipažinsime, galėsime kalbėtis. Dabartinis Vyriausybės sprendimas man primena tik politikų pareiškimus – nieko konkretaus ten nėra. Pasakymas "grąžinsim, kai pagerės ekonomika" – tai filosofija. Visi suprantame, kad greitai ta ekonomika neatsigaus. Prezidentė D.Grybauskaitė aiškiai pasakė, kad Vyriausybė turi nurodyti konkretų laiką, kada bus kompensuotos pensijos. Kreipsimės ir į šalies vadovę.

Žinoma, visi pensininkai norėtų, kad pensijos būtų grąžintos kuo greičiau. Tačiau reikia suprasti, kad vien pensininkų norų neužtenka. Šalis vis dar išgyvena krizę, į tai taip pat reikia atsižvelgti.

Grasilda Makaravičienė

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė

Pensininkams reikia valgyti šiandien, o ne 2014 m. Tokiu Vyriausybės sprendimu nebus patenkintas nė vienas vyresnio amžiaus žmogus. Kai buvo mažinamos pensijos, jų kompensavimo mechanizmas turėjo būti numatytas iš karto priėmus naujus įstatymus. Žmonės turėjo žinoti, kada atgaus pinigus.

Prieš savaitę buvo numatytas Pensininkų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos posėdis su Vyriausybės atstovais, tačiau jis neįvyko. Esą rengiamas pasiūlymų, kaip kompensuoti pensijas, papildymas, o mes būsime informuoti. Deja, aš iki šiol neturiu ką pasakyti mūsų asociacijos žmonėms, kaip bus kompensuojamos sumažintos pensijos.

Mes pageidaujame, kad Konstitucinio Teismo sprendimas būtų vykdomas iš karto, o ne atidedamas kažkiek metų. Blogiausiu atveju pensijos turi būti pradėtos grąžinti šių metų pabaigoje, o ne 2014 m.

Petras Ragauskas

Lietuvos teisės instituto direktorius

Vyriausybės sprendimas yra teisingas. Jeigu nereikėtų laukti sunkmečio pabaigos ir būtų pradėtos mokėti kompensacijos, tai kokia prasmė buvo tas pensijas mažinti? Tačiau vertėtų įvertinti ir Vyriausybės keliamas sąlygas, kad valdžia nesiektų išsisukti ar nepagrįstai toli nukelti pensijų mokėjimo pradžios.

Kita vertus, Konstitucinis Teismas niekada nesakė, kad pensijos turi būti grąžintos 100 proc. Pagrindinis principas – teisingas atlyginimas. Tai reiškia, kad kompensuojant pensijas neturi būti nuskriausta likusi visuomenės dalis. Nes pensijas reikės mokėti ne iš A.Kubiliaus ar D.Jankausko pinigų, o visų Lietuvos žmonių sukauptų lėšų. Taigi kompensacija turi būti reali, tačiau galbūt gali siekti tik 60 proc., o galbūt viršyti 100 proc., jeigu ekonomika labai atsigautų, ir grąžinti su procentais.

Tiesa, Konstitucinis Teismas yra suformavęs tokią doktriną – teisė į pensiją yra ginama taip pat kaip teisė į nuosavybę. Vadinasi, pensininkui mirus, mano supratimu, teisė į kompensavimą turi būti paveldima. Taigi nuogąstavimai, kad Vyriausybė tempia laiką, kad sutaupytų, veikiausiai yra nepagrįsti.