- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors Lietuva Šengeno erdvėje yra daugiau kaip 10 metų, neretam keliautojui, ypač skrendančiam iš oro uosto pirmą kartą, kyla klausimų apie keliones Šengeno ir ne Šengeno erdvėse.
Lietuvos aviacijos ekspertai aiškina apie šių erdvių ypatumus ir pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad kelionė praeitų sklandžiai ir nekeltų jokių rūpesčių.
Oro uostuose – dvi atskiros zonos
Šengeno erdvė – tai valstybių, pasirašiusių Šengeno sutartį, teritorijos, kuriose vidaus sienų kontrolė panaikinta. Šiuo metu Šengeno erdvei priklauso 26 šalys. 22 iš jų, kaip ir Lietuva – Europos Sąjungos (ES) valstybės, tačiau šioje erdvėje yra ir ES nepriklausančios Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija.
Kasmet Šengeno erdvę kerta apie 1,25 mlrd. žmonių. Tam, kad keleivių srautai būtų valdomi efektyviai, oro uostai, priklausantys Šengeno zonai, yra padalyti į dvi aiškiai atskirtas zonas keleivių terminalų viduje.
„Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės, šalies oro uostuose buvo atlikti pertvarkymai pagal Šengeno sutarties reikalavimus. Buvo atskirti keliautojų srautai, įdiegta keleivių srautų valdymo sistema. Konkretiems reisams parenkami keleivių judėjimo maršrutai yra matomi švieslentėse ir informaciniuose monitoriuose“, – pasakoja Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktorius Vidas Kšanas.
Tai reiškia, kad tam tikri laipinimo vartai skirti būtent į Šengeno šalis vykdomiems skrydžiams, o likę – Šengeno erdvei nepriklausantiems. Todėl pagal tai, į kokią šalį skrendama, parenkami ir atitinkami laipinimo vartai.
Ne Šengeno erdvėje – dokumentų kontrolė
Srautų paskirstymas padeda keleiviams oro uostuose judėti sparčiau, nes priklausomai nuo to, į kuriai erdvei priklausančią šalį vykstama, galioja ir skirtingos kontrolės procedūros. Kertant Šengeno valstybių narių vidaus sienas, paso kontrolei pateikti nereikia, todėl atvykus į oro uostą belieka užsiregistruoti į skrydį (jei to nepadarėte prieš tai) ir pereiti aviacijos saugumo patikrą.
Tuo tarpu vykstant į Šengeno erdvei nepriklausančią užsienio šalį, oro uoste esančiame Valstybės apsaugos tarnybos poste yra papildomai tikrinami keliautojo asmens dokumentai.
„Kiek laiko turi galioti dokumentas, nustato pačios valstybės, todėl prieš skrendant į konkrečią šalį visada patartina šį laikotarpį pasitikrinti. Priklausomai nuo šalies, į kurią vykstama, gali būti tikrinama viza, taip pat užduodami kausimai apie kelionės trukmę ir tikslus, lėšas, reikalingas pragyvenimui vizito šalyje metu“, – aiškina V. Kšanas.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad vykdoma dokumentų patikra, natūralu, pareikalauja ir daugiau laiko, todėl keliaujantiems už Šengeno zonos ribų reikėtų į tai atsižvelgti ir atvykti į oro uostą kiek anksčiau.
Asmens dokumento nereikėtų pamiršti ir Šengeno zonoje
Vienas iš didžiausių Šengeno erdvės privalumų keliautojams neabejotinai yra tas, jog kertant valstybių narių vidaus sienas, tą galima daryti be vizų ir pasienio kontrolės. Vis dėlto Lietuvos oro uostų atstovas pabrėžia, jog keliaujant visada privalu turėti su savimi asmens tapatybės kortelę arba pasą.
„Visos Šengeno erdvei priklausančios šalys turi teisę savo teritorijoje patikrinti asmens tapatybę. Be to, tam tikrų situacijų metu – iškilus pavojui saugumui, masinių tarptautinių sportinių renginių metu kontrolės procedūros pasienyje gali būti grąžintos“, – sako Lietuvos oro uostų atstovas.
Nepilnamečiai gali keliauti ir vieni
V. Kšanas taip pat pažymi, kad tiek vykstant į Šengeno erdvei priklausančias, tiek nepriklausančias šalis nepilnamečiai gali keliauti ir vieni. Jiems reikės galiojančios asmens tapatybės kortelės arba paso.
„Keliaujant ne Šengeno erdvėje taip pat būtinas bent vieno iš tėvų rašytinis notariškai patvirtintas sutikimas“, – akcentuoja jis. Jei vaikas keliauja su vienu iš tėvų, o judviejų pavardės nesutampa, gali prireikti pateikti ir vaiko gimimo liudijimą.
Lietuvos oro uostų atstovas primena, kad dėl kelionei reikalingų dokumentų visada pravartu pasidomėti iš anksto prieš planuojamą skrydį, o kylant įvairiems klausimams jau oro uoste, visada galima kreiptis į jame dirbantį personalą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės2
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės20
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...