A. Armonaitė apie paskirstyto pelno mokestį: palaikymo Vyriausybėje nėra labai daug

„Palaikymo Vyriausybėje nėra labai daug. Negaliu sakyti, kad visai nėra, bet iš tiesų kolegos yra skeptiški“, – interviu Eltai kalbėjo A. Armonaitė.

Pasak politikės, su verslu ir toliau vyksta diskusijos, pelno mokesčio sistemos tobulinimo paieškos, bandant atrasti tokį modelį, kuris būtų priimtinas ir skeptiškai jį vertinantiems ministrams. Tačiau A. Armonaitė akcentuoja, kad verslo apmokestinimo tvarką būtina tobulinti, siekiant gerinti šalies konkurencingumą regione.

„Mes manome, kad, vertindami regioninę investicinę aplinką, kai Latvija ir Estija, Lenkija turi, tai Lietuva neturėtų kažkaip prasčiau atrodyti investicine prasme. Ypač šitame ekonominių iššūkių kontekste“, – tikino ji.

Vis tik, jeigu paskirstyto pelno mokesčio modelio taip ir nepavyktų priimti, ministrė tikisi, kad mokesčiai bent jau nebus didinami.

„Jeigu mes, kaip valstybė, šio pokyčio pelno mokestyje neįsivedame, aš taip pat turiu tam tikrų lūkesčių, kad pavyzdžiui mokesčiai ir neaugtų. Nes yra vienas kitas pamąstymas didinti vieną ar kitą mokestį. Tai dabar tokių galimybių palaikyti mokesčių didinimą ar tai verslui, ar gyventojams aš nematau“, – tvirtino A. Armonaitė.

ELTA primena, kad dar kovo pabaigoje Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius tvirtino, jog diskusija dėl pelno mokesčio sistemos tobulinimo bus pradėta sulaukus ministerijų skaičiavimų. Tačiau liepos pradžioje Eltai jis sakė, kad šia tema veikiausiai bus diskutuojama rudenį, kuomet bus grįžtama prie visos mokesčių sistemos peržiūros.

Preliminariais Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, šalyje įvedus paskirstyto pelno mokesčio modelį, kuomet neapmokestinamas visas įmonės veikloje panaudojamas pelnas, reformai įgyvendinti pasiskolintas vienas euras per dešimtmetį Lietuvos bendrojo vidaus produkto prieaugį padidintų nuo 3,7 iki 5 eurų.

Pasak ministerijos, nuo trijų iki penkių kartų galinti atsipirkti investicija gerintų šalies konkurencinę padėtį bei reikšmingai prisidėtų prie naujų darbo vietų kūrimo. Tai, pasak ministerijos, skatintų jau veikiančias įmones investuoti, todėl metinės investicijos augtų 3,7 procento. Įgyvendinus šį modelį būtų sukurta apie 2,8 tūkst. naujų darbo vietų kasmet.

Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra išsakiusi abejones Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) pateiktais skaičiavimais. Ministrė pažymi, kad BVP prieaugis nėra tolygus biudžeto pajamų išaugimui, todėl, jos nuomone, teisingiau pasilikti prie dabartinės pelno mokesčio tvarkos.

Be to, G. Skaistės vertinimu, priėmus Ekonomikos ministerijos palaikomus pelno mokesčio pokyčius, biudžeto praradimai pirmaisiais metais būtų tiesiog per dideli. Apskritai, ministrė tikina, kad prie bendros mokesčių sistemos peržiūros bus galima grįžti esant tinkamoms ekonominėms sąlygoms, antrojoje šių metų pusėje.