- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maistas brangsta ir toliau brangs. Ateitis, rodos, yra niūri dėl to, kad kitų būtinųjų maisto produktų kainų šuolis pasijus tik po kelerių metų. Nors Lietuva dabar yra grūdus eksportuojanti šalis, ūkininkai baiminasi, kad, laiku nesiimant politikių sprendimų, tai gali pasikeisti, tuomet scenarijus Lietuvai būtų dar liūdnesnis. Apie tai LNK pokalbis su Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku Raimundu Juknevičiumi.
– Pirmiausia, yra globali tendencija, kad maistas brangsta ir jau ne pirmi metai. Kita – geriausiai jaučiame, kas vyksta Lietuvoje. Galima konstatuoti, kad Lietuvoje maisto brangimas turi blogą tendenciją, nes išsiskiriame visos ES mastu. Vasarį buvo apie 16 proc., balandį – apie 22 proc. maisto infliacija. Tai didžiausia infliacija ES. Priežastys gali būti skirtingos ir jų ne viena.
– Ką galėtų padaryti ūkininkai, kad maistas būtų pigesnis?
– Tai ūkininkų pareiga. Kuo didinsime pasiūlą, tuo, tikėtina, suveiks pasiūlos-paklausos dėsnis ir maistas pigs. Ūkininkams reikia normalių konkurencinių sąlygų, kad galėtų konkuruoti rinkoje ir nepraprastų dalies, kurią dabar, deja, prarandame.
– Kokios rinkos norėtumėte ir lygiaverčių sąlygų? Ar kaimynai turi geresnes sąlygas?
– Lenkija yra didelė šalis ir rinka, kuri daro didžiausią spaudimą Lietuvos maisto rinkai. Jų politikai kitokie. Lietuva tik viena iš trijų šalių, kuri nutarė, kad nereikia taikyti PVM lengvatos maisto produktams. Žemės ūkio rėmimas Lenkijoje labai stiprus ir iš Europos atsigavimo fono, iš pačios šalies biudžeto, koreguojama vidinė mokestinė sistema, kad žemės ūkis būtų mažiau apmokestintas, palyginti su Lietuva.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kas dar galėtų turėti didelės įtakos maisto kainoms Lietuvoje?
– Žemės ūkis pasidarė kaip medis su viena gyva šaka – augalininkyste. Ji sudaro 70 proc. gamybos, kai po kolūkių buvo po lygiai – tiek gyvulininkystės, tiek augalininkystės. Dabar labai pavojinga, nes jei pavojingos sąlygos augalininkystės sektoriui, žemės ūkis globaliai tampa nekonkurencingas. Politika turėtų būti orientuota, kad medis būtų daugiašakis. Kiekviena šaka reikia rūpintis atskirai.
– Prasidėjus karui, prognozuojami sunkumai. Bet Lietuvoje bado niekada nebuvo. Mokame užsiauginti bulvių, turime stiprią pieno pramonę.
– Norėtųsi negąsdinti Lietuvos žmonių badu. Tai problema visame pasaulyje ir, deja, didėja. Todėl, kad pasaulyje badas, galima tikėtis didesnių pabėgėlių srautų. Lietuviams, kad nebūtų bado, reikia tik duonos ir stiklinės vandens. Bet ar to tikrai nori piliečiai? Jie nori sveiko maisto, kad jis būtų įperkamas ir nesudarytų pagrindinės šeimos išlaidų dalies. Nori ir toliau gyventi taip, kaip iki karo. Labiausiai pabrango importuotas maistas. Kai nėra kai kurių maisto produktų vidinės gamybos, tampame visiškai priklausomi nuo importo. Puikus pavyzdys druskos situacija. Vaisiais ir daržovėmis savo rinką aprūpiname tik apie 40 proc. Mūsų maži pajėgumai konkuruoti su išore. Net mūsų bulvės aprūpina tik 80 proc. rinkos.
– Kokia jūsų prognozė?
– Pabrango maistas, kurio trumpiausia maisto grandinė, pvz., pieno produktai. Duoną šiandien valgome tą, kurios žiemkenčiai buvo sėti 2020 m. Akivaizdu, kad 2020 m. savikaina buvo mažesnė. Ateityje kainos tik didės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?3
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...