Ar ES finansavimo neužtikrinimas gali turėti įtakos Ignalinos AE sustabdymo datai?

„Kas bus, jei bus mažesnė finansavimo dalis, tai gali turėti įtakos paties reaktoriaus išardymo strategijai. Bet kokiu atveju darbai bus daromi. Šito finansavimo, kuris yra pasiūlytas, mums iš esmės užtektų iki 2027 metų. Grėsmės uždarymo darbams iki tol nekyla jokios. Klausimas tas, kadangi pradėsime reaktorių ardymo darbus, kurių pikas prasidės 2027-2028 metais, tai peržengia šios finansinės perspektyvos ribas, todėl svarbu turėti užtikrintumą.

Dėl to yra tam tikras nesutapimas skaičiuose, nes pagal mūsų 780 mln. eurų sumą tai užtikrintų garantijas ir reaktorių ardymą tam etapui. Tuo tarpu 552 mln. eurų, Europos Komisijos pasiūlymas, leistų atlikti visus darbus iki 2027 metų, bet nepilnai užtikrinti finansavimą reaktorių išardymui. Čia yra toks elementas, dėl kurio pati Europos Komisija sutinka. Žinia tokia, kad Lietuvai geriau užsitikrinti kaip įmanoma geresnį finansavimą, bet jeigu jis bus mažesnis, turime visus rizikų valdymo planus“, – Eltai sakė Ž. Vaičiūnas.

Anot ministro, Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbų terminai nesikeičia, tačiau atnaujintame plane numatyta daugiau darbų.

„Terminai nesikeičia. Netrukus turėtų būti patvirtintas atnaujintas galutinis eksploatavimo nutraukimo planas, kuris buvo patvirtintas 2014 metais. Iš esmės turime šiame atnaujintame plane tą pačią datą, tik darbų apimtis, intensyvumas yra padidėjęs – tam tikri darbai nebuvo numatyti ankstesniame plane, bet netgi su tuo darbų padidėjimu turime tą pačią datą.

Žygimantas Vaičiūnas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Šiai dienai didesnės grėsmės nematome galutinei datai, bet, kaip ir minėjau, jeigu tarpiniai esminiai žingsniai, kaip reaktorių montavimas, dėl finansavimo neužtikrintumo būtų, tai galutinei eksploatavimo nutraukimo datai galėtų turėti tam tikros įtakos. Kokia tai galėtų būti, šiai dienai apie tai nekalbame, kalbame apie tai, kad turime pasiekti maksimalų ir adekvatų finansavimą iš ES“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

Jo teigimu, jei finansavimas iš ES bus nepakankamas, dėl galutinės elektrinės eksploatavimo nutraukimo datos ateityje gali iškilti klausimų.

„Mūsų žinia Europos Komisijai – jei yra skiriamas adekvatus ir pakankamas finansavimas, finansine prasme tos rizikos puikiausiai bus suvaldytos ir vėlavimo nebus. Jei finansavimas bus nepakankamas, gali kilti tam tikrų rizikų ir laikotarpis galėtų būti kitas. Koks jis galėtų būti, tikrai negaliu prognozuoti, nes pirmiausia reikia įsivertinti derybų rezultatą“, – Eltai sakė energetikos ministras.

Ž. Vaičiūnas ketvirtadienį taip pat susitiko su Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministru Peteriu Atmaieriu, su kuriuo aptartos galimybės bendradarbiauti vykdant Ignalinos AE uždarymo darbus.

„Vokietija 2022 metais uždaro visas savo atomines elektrines. Šiuo atveju kalbėjome apie visas bendradarbiavimo galimybes, kalbant ir apie bendradarbiavimo platformą, taip pat dalyvaujant Vokietijos įmonėms uždarymo procesuose. Natūralu, kad Vokietija puikiausiai supranta mūsų interesus. Išsakiau skaičius, kuriuos turime derybose. Tikiuosi, kad tai taip pat prisidės prie arba esamų derybinių rezultatų išlaikymo, arba netgi šiek tiek geresnio derybinio rezultato“, – teigė ministras.

Praeitais metais Ignalinos AE buvo išmontuota per 5 tūkst. tonų įrangos ir susijusių konstrukcijų. Per visą jėgainės eksploatavimo nutraukimo laikotarpį nuo 2010 metų išmontuota per 56 tūkst. tonų įrangos ir susijusių konstrukcijų.

Iš viso iki eksploatavimo nutraukimo pabaigos 2038 metais Ignalinos AE reikia išmontuoti per 160 tūkst. tonų įrangos.

Didžioji dalis išmontuotos įrangos, praėjusi užterštumo radionuklidais patikrinimą, parduodama aukcionuose kaip metalo laužas. Likusi dalis išmontuotos įrangos laikinai saugoma įmonės teritorijoje iki pervežimo galutiniam dėjimui į atliekynus.

Derantis dėl 2021-2027 metų ES finansinės perspektyvos programos, Europos Komisija Lietuvai siūlo 552 mln. eurų paramą.