Daugiabučių namų gyventojai neramiai laukia Seimo sprendimo dėl Šilumos ūkio įstatymo pataisų. Parlamentarai rytoj spręs, ar atmesti prezidentūros vetuotas Šilumos ūkio įstatymo pataisas ir taip suteikti teisę vartotojams pasirinkti patikimus bei kvalifikuotus šilumos punktų prižiūrėtojus. Jei Seimo sprendimas bus kitoks, nuogąstaujama, kad gyventojai gali sulaukti skaudžių padarinių, o išlaidos už šildymą nemažės.

Tarp monopolininkų nepatenka

"Kuo mažiau draudimų, tuo vartotojams geriau, nes būtent jie ir turi pasirinkimo teisę, kuri dabar ribojama. Kažkam atrodo, kad gyventojai yra lyg darželinukai, patys nieko nesuvokiantys, todėl už juos reikia viską nuspręsti. Tačiau gyventojai – ne kvailiai, o žmonės, mokantys prižiūrėti savo turtą, norintys tai daryti, tad jiems reikia suteikti šią galimybę", – aiškino vienos daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas, teisininkas Algirdas Glodenis.

Jis kalbėjo apie tai, kad Seimas antradienį svarstys, kaip elgtis su grąžintomis Šilumos ūkio įstatymo pataisomis.

Seimas dar balandžio 17 d. priėmė Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo panaikino daugybę galiojusių draudimų, užkertančių kelią įvairioms įmonėms būti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais.

Seimo palaimintose pataisose nurodyta, kad šilumos punkto negali prižiūrėti tie šilumos tiekėjai, kurie tam namui tiekia šildymą, nei su tais tiekėjais pagal Konkurencijos įstatymą susiję asmenys.

Prezidentūroje šios Šilumos ūkio įstatymo pataisos buvo vetuotos, nes esą vėl duotų kelią daugiabučių namų šilumos punktus prižiūrėti monopolininkams, kurių tinklą neva ir stengtasi išardyti. Tad iš prezidentūros į Seimą atskriejo siūlymas Šilumos ūkio įstatymą palikti galioti beveik nepakeistą. Kitaip tariant, turėtų likti beveik visi draudimai, užkertantys kelią daugeliui kvalifikuotų ir patikimų bendrovių būti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais.

"Prezidentūros atstovai teigia, kad reikia ardyti monopolinę grandinę. Tačiau tai – tik skambus šūkis. Šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai nepatenka į monopolininkų grandinę, nes juos pasirenka vartotojai. Ir jie, beje, šiuos prižiūrėtojus gali keisti net du kartus per mėnesį", – teigė A.Glodenis.

Priežiūra – kartą per savaitę

"Keista, kad daugiabučių namų šilumos punktai yra arba gyventojų nuosavybė, ar patikėti valdyti žmonėms. Tačiau vartotojai negali tinkamai pasirūpinti savo turtu, nes jiems draudžiama samdyti pageidaujamas įmones", – paradoksą įvardijo A.Glodenis.

Nuo 2011 m. liepos mėnesio galiojanti Šilumos ūkio redakcija iš rinkos eliminavo daugelį šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų, nes teisės akte buvo išvardyta daugybė draudimų.
"Kai iš rinkos buvo eliminuoti didžiausi šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai, gyventojai nebegali jaustis ramūs. Dabar daugelyje namų šildymo punktus prižiūri fiziniai asmenys, išklausę specialius kvalifikacijos kursus. Teisės aktuose nurodyta, kad šie prižiūrėtojai šilumos punktą apžiūrėti, pareguliuoti turi ne rečiau kaip kartą per savaitę. Jie taip ir elgiasi. Vadinasi, kai už lango tvieskia saulė ir žmonės nori, kad būtų mažiau šildoma, tenka laukti savaitę, kol ateis šilumos punkto prižiūrėtojas, o gyventojai moka už tuo metu nereikalingą šildymą", – aiškino daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas.

Sprogtų radiatoriai

Fiziniai asmenys, bendrijų samdomi būti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais, savaime suprantama, negali sukaupti reikalingos įrangos atsargų. "Pasakysiu atvirai, kad jei Šilumos ūkio įstatymas nebus pakeistas taip, kaip prašo vartotojai, kitos žiemos lauksiu neramiai. Jei per šildymo sezoną sugestų šilumokaitis ar cirkuliacinis siurblys – įrenginiai, užtikrinantys namo šildymą, naujų įrenginių iš tiekėjų galima būtų gauti tik po savaitės. Tai jau išsiaiškinau. Vadinasi, savaitę namas per šalčius liktų nešildomas, susprogtų radiatoriai ir žmonėms niekas nuostolių neatlygintų. Pavojaus nebūtų, jei namus prižiūrėtų patikimi ir kvalifikuoti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Jie turi galimybių sukaupti reikalingų įrengimų atsargų, ir jei kuriame name sugestų šilumokaitis, prižiūrėtojai jį iš karto pakeistų", – pabrėžė A.Glodenis.

Žaidimas keliais centais

Jis įsitikinęs: jei Seimas atmestų prezidentūros veto ir paliktų galioti jau parlamentarų patvirtinimą Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymą, naudos būtų daugiau nei žalos.
"Tiesą sakant, žalos apskritai nematau. Iki šiol negaliu atsistebėti, kodėl reikėjo panaikinti galiojusią tvarką. Kad pagal dabartinę Šilumos ūkio įstatymo redakciją neleidžiama pasirinkti pageidaujamo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo, nėra vienintelė blogybė. Ypač negerai, kad 2011 m. pakoreguotas Šilumos ūkio įstatymas visiškai sugriovė buvusią ekonomiškai pagrįstą tvarką, kaip modernizuoti daugiabučių namų šilumos punktus ir taip palengvinti gyventojų naštą bei sumažinti išlaidas už šildymą", – piktinosi A.Glodenis.

Jis priminė, kad 2008 m. buvo priimta Šilumos ūkio įstatymo redakcija, kuria šilumos tiekėjai buvo įpareigoti automatizuoti šilumos punktus daugiabučiuose namuose.

Šilumos punktai turėjo būti modernizuoti taip, kad juose būtų ruošiamas karštas vanduo ir būtų galima atsisakyti vamzdynų, kuriais jis pasiekdavo namą. Kita modernizacijos dalis – šilumos punktą sutvarkyti taip, kad reaguotų į lauko temperatūrą. Jei lauke šalta, iš šilumos punkto į radiatorius siunčiamas karštesnis vanduo, o jei už lango atšyla, į radiatorius keliauja šiek tiek vėsesnis vanduo, jam pašildyti suvartojama mažiau energijos, tad mažėja ir gyventojų sąskaitos už šildymą.

"Tvarka buvo normali. Šilumos tiekėjai modernizuodavo šilumos punktus, o investicijas į juos gyventojai grąžindavo šilumos kaina – papildomai už vieną kilovatvalandę mokėdami 0,77 cento. Prezidentūra sugalvojo, kad būtent tais keliais centais gyventojams dar galima sumažinti šilumos kainą, todėl ir inicijavo galiojusios tvarkos panaikinimą. Manau, kiekvienam aišku, kad gyventojai, sutaupę kelis centus, ne išlošė, o pralošė. Tačiau tai ne jų pasirinkimas, o prievolė vykdyti įstatymus", – dėstė A.Glodenis.

Reikia milijonų litų

Daugelis vylėsi, kad jų name bus modernizuotas šildymo punktas, todėl ir mokėjo tuos papildomus centus už šildymą. Tai buvo investicija į ateitį, kuri, pakeitus Šilumos ūkio įstatymą, tapo labai miglota.

Skaičiuojama, kad per visą Lietuvą iš gyventojų surinktos, bet jiems negrąžintos investicijos siekia 350 mln. litų. Kitaip tariant, gyventojai yra tiek sumokėję, kad būtų modernizuoti šilumos punktai, bet tai padaryti turėję šilumos punktų prižiūrėtojai eliminuoti iš rinkos. Valstybės institucijos iki šiol neranda, o gal ir neieško būdų, kaip išspręsti šią problemą.

Lietuvos pastatuose yra beveik 27 tūkst. šilumos punktų. Kiek daugiau nei 6 tūkst. taip ir liko seni, nes buvo pakeistas Šilumos ūkio įstatymas ir jų nespėta modernizuoti.

"Tie, kurie inicijavo įstatymą, kenkiantį gyventojams, klausia, kodėl patys žmonės nemodernizuoja tų šilumos punktų. Jie tiesiog neįstengia, nes likę nemodernizuoti šilumos punktai yra patys seniausi ir sudėtingiausi. Daugiausia jų yra senamiesčiuose esančiuose namuose. Be to, nemažai tokių šilumos punktų aptarnauja kelis namus. Paskaičiuota, kad investicija į vieną tokį šilumos punktą gali siekti kelis milijonus litų. Tad ar gyventojai patys pajėgūs surinkti tokią sumą? Abejoju. Visai kas kita, jei investicijos būtų kaupiamos centralizuotai", – įsitikinęs A.Glodenis.

Rankioja trupinius

Jis vylėsi, kad į šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros rinką vėl galės grįžti patikimi dalyviai. Seimas Šilumos ūkio įstatymą dar labiau patobulins vartotojų naudai, o pataisas priims neapimti populizmo.

A.Glodenis pabrėžė, kad būtina atnaujinti šilumos punktų automatizavimo (modernizavimo) procesą, o tam reikia spręsti investicijų grąžinimo klausimą.

"Dabar, prisidengiant tuo, kad ginami vartotojai, išties tik rankiojami trupiniai. Reikėtų iš esmės spręsti problemas, atkurti tokią šilumos ūkio, jo priežiūros tvarką, kuri buvo visiškai sujaukta. Tada bus tikrai ginami vartotojų interesai, o ne kažkas imituojama", – atvirai kalbėjo A.Glodenis.