- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
28 proc. šiais metais apklaustų šalies įmonių vadovų teigia, jog apskritai nesvarstytų negalią turinčio žmogaus įdarbinimo. Pernai taip nusiteikusių buvo 14 proc. Dar 11 proc. šiemet tvirtina, jog sunku pasakyti, ar juos domintų tokia galimybė, kai pernai šis skaičius siekė 29 proc. LVK prezidento Valdo Sutkaus teigimu pakankamai ženklus pokytis atspindi tai, kad verslas reaguoja į aktualijas.
„Antrus metus atliekamos apklausos rezultatai rodo, kad verslininkai savo galimybes įdarbinti neįgaliuosius vertina ne tik pragmatiškai, bet ir tikrai atsakingai. Į akis krenta tai, kad šiemet padaugėjo tų, kurie teigia, jog nesvarstytų negalią turinčio asmens įdarbinimo. Tokius pokyčius veikiausiai galima sieti su neįgaliųjų įdarbinimą reglamentuojančios įstatyminės bazės trapumu, planuojamais, tačiau itin neapibrėžtais pokyčiais, kurie verslo nemotyvuoja. Panašu, kad tai ir nulėmė dabartines nuotaikas, kurios rodo, jog laisvoje darbo rinkoje neįgalieji vis dar nėra itin laukiami“, – sako V. Sutkus.
Verslininkai savo galimybes įdarbinti neįgaliuosius vertina ne tik pragmatiškai, bet ir tikrai atsakingai.
Vien kalbant apie judėjimo negalią turinčius žmones, kas antra (55 proc.) apklausoje dalyvavusi įmonė pripažino šiuo metu neturinti jiems pritaikytos infrastruktūros. Apklausa patvirtino ir tai, kad sudėtingiausia įsidarbinti akliesiems ir silpnaregiams (44 proc.), kurtiesiems ir turintiems klausos sutrikimų (50 proc.) taip pat turintiems psichinę negalią bei elgesio sutrikimų (72 proc.).
„Didžiausią nedarbingumo laipsnį turintys asmenys į darbo rinką įsilieja itin sunkiai. Tai susiję ne tik su verslo nuostatomis, bet ir su faktu, kad šie žmonės gali dirbti pakankamai specifinį darbą, turi daug darbinės veiklos apribojimų ir sąlygų poilsiui, darbo laikui, atostogoms, sveikatos patikrinimams. Taip pat su didesniais sunkumais susiduria tie, kurių darbo vieta reikalauja specifinio pritaikymo – taip yra aklųjų ir silpnaregių bei kurčiųjų darbuotojų atveju. Jei negalią turintieji visgi apsisprendžia integruotis į darbo rinką, dažnu atveju renkasi socialines įmones, kuriose integracija ir adaptacija yra paprastesnė“, – įsitikinęs V. Sutkus.
Kalbant apie pozityvias tendencijas, matyti, kad per metus padaugėjo įmonių, kuriose jau darbuojasi žmonės su negalia.
„Lygindami skaičius su pernai metų duomenimis matome, kad jei pernai neįgaliuosius jau buvo įdarbinę 14 proc. apklausos dalyvių, tai šiemet šis skaičius priartėjo prie 17 proc. Taigi situacija iš lėto, bet keičiasi”, – pabrėžė prezidentas.
Jo teigimu, esminių pokyčių sulauksime tada, kai verslui atsiras daugiau apibrėžtumo ir stabilumo, o į pačią neįgaliųjų įsidarbinimo problemą bus žvelgiama kompleksiškai.
„Girdėjome kalbų apie kvotas, tada girdėjome kalbų apie asmeninius asistentus, motyvavimo priemones verslui. Tačiau realybėje viskas ir liko fragmentiškais pašnekesiais. Todėl iš esmės reikėtų kalbėti ne apie tai, ką verslas privalo padaryti, bet apie tai, kaip sukurti visapusiškai subalansuotą bei konkretiems atvejams pritaikytą neįgaliųjų įdarbinimo sistemą, nes pasiūlymas arba eiti į atvirą darbo rinką, arba įvesti kvotas tikrai nėra subalansuotas“, – sako V. Sutkus. Kompleksinių priemonių taikymas, parama socialinėms įmonėms, didesnis ir tikslinis dėmesys norintiems persikvalifikuoti arba įgyti profesiją neįgaliesiems padėtų pakeisti vyraujančias verslo nuostatas.
Narių apklausa, kurioje dalyvavo vadovaujamas pareigas užimantys įmonių darbuotojai, atlikta 2019 m. gegužės-birželio mėn.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių7
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT5
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...