Apie išmokas Lietuvos ūkininkams: tai yra skandalas Pereiti į pagrindinį turinį

Apie išmokas Lietuvos ūkininkams: tai yra skandalas

2025-01-26 21:10

Ūkininkai piktinasi – konkuruoja toje pačioje rinkoje, tačiau gauna kone trečdaliu mažesnes Europos Sąjungos (ES) paramos išmokas nei vidurkis. Kad padėtį reikia išlyginti, sako ir naujasis žemės ūkio ir maisto eurokomisaras, tačiau didelių pokyčių artimiausiu metu tikėtis neverta. Su juo Berlyne progą pabendrauti turėjęs žemės ūkio ministras tikisi, kad derybos dėl mažesnių aplinkosaugos reikalavimų judės greičiau.

Apie išmokas Lietuvos ūkininkams: tai yra skandalas
Apie išmokas Lietuvos ūkininkams: tai yra skandalas / LNK stop kadras, BNS nuotr.

400 hektarų, pora samdomų darbuotojų ir daugiau nei 20 metų ūkininkavimo patirties. Tačiau ūkininkas Mindaugas Kubilius teigia, kad iki šiol verčiasi be jokios investicinės paramos. Anot jo, sunku suspėti paskui visus paramai gauti keliamus reikalavimus.

„Grubiai kalbant, turėjai stovėti ant galvos ir žongliruoti kojomis ir rankomis“, – sakė Panevėžio rajono ūkininkas M. Kubilius.

Ūkininkams esą koją kiša ir ES „žaliasis kursas“, kurio tikslas – per artimiausius 25 metus Europą paversti aplinkai neutraliu žemynu. Tokių aukštų reikalavimų pasaulyje nekelia nė viena kita šalis.

„Biurokratai prigalvoja tokių labirintų. Kiekvienais metais yra vis kitokie labirintai. Vienais metais atrodė, kad atitinki reikalavimus, o kitais jau nebetinka. Visada kažkas naujo sugalvojama“, – teigė M. Kubilius.

LNK stop kadras

ES Lietuvos ūkininkams tiesioginėms išmokoms yra numačiusi 3 milijardus eurų. Nors skamba solidžiai, Žemės ūkio ministerija aiškina, kad pinigai skirti penkeriems metams. Be to, tai yra gerokai mažiau nei gauna kitos ES šalys.

„Konkuruojame toje pačioje rinkoje su produkcija. Kodėl mūsų išmokos turėtų mus statyti į nelygiavertę padėtį su kitais?“ – klausė Seimo narys Viktoras Pranckietis.

Kasmet tiesioginių išmokų suma Lietuvos ūkininkams siekia kiek daugiau nei 200 eurų už hektarą. ES vidurkis – maždaug trečdaliu didesnis.

„Tai yra skandalas. Elementarus skandalas, kuris tęsiasi. Kai stojome į ES, mums buvo pasakyta – po 10 metų bus sulygintos išmokos“, – piktinosi M. Kubilius.

Nors naujasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas deda viltis į derybas dėl geresnių sąlygų, jis pripažįsta, kad tai priklauso nuo biudžeto ir turimų išteklių.

„Taip buvo susiderėta. Tai nulemia turimi ištekliai, turimas biudžetas. Štai kodėl reikalingos derybos, kad būtų susitarta dėl geresnių sąlygų“, – aiškino I. Hofmanas.

Naujasis žemės ūkio ir maisto eurokomisaras, Liuksemburgo atstovas, Christopheʼas Hansenʼas žada išmokas sulyginti.

„Pinigai visada yra pirmoji tema“, – sakė V. Pranckietis.

LNK stop kadras

Su eurokomisaru žemės ūkio ministras susitiko Berlyne. Susitikimo metu buvo aptarti ne tik tiesioginių išmokų klausimai, bet ir aplinkosaugos reikalavimų mažinimas. Ministras pasinaudojo proga prisistatyti ir Vokietijos žemės ūkio ministrui – vaišindamas lietuvišku varškės sūriu.

Vis dėlto daugiau pinigų Lietuvos ūkininkai galėtų tikėtis ne anksčiau kaip po dvejų metų. Tuo tarpu aplinkosaugos reikalavimų mažinimą esą būtų galima paspartinti.

„Aplinkosaugininkams tai proga būti labiau matomiems, bet ne ką nors nuveikti. Kai bandoma skelbtis, kad žinoma daugiau už tuos, kurie gamina, augina ar prižiūri miškus, aš norėčiau, kad būtų pasikliaujama specialistais ir žiniomis, o ne emocijomis“, – sakė V. Pranckietis.

Žemės ūkio ministras taip pat pabrėžė, kad reikalavimai turi būti suderinti su realiomis galimybėmis.

„Tai turi būti suderinta su turimais ištekliais, finansais ir priemonėmis. Negalime eiti tokiu keliu, kuris verstų trauktis Lietuvos ir Europos Sąjungos žemės ūkį“, – teigė ministras I. Hofmanas.

Kai stojome į ES, mums buvo pasakyta – po 10 metų bus sulygintos išmokos.

Tuo tarpu ūkininkas M. Kubilius viliasi, kad naujasis ministras imsis logiškesnių sprendimų.

Nors aplinkosaugos kartelę ir siekiama nuleisti žemiau, būtent klimato kaitos padariniai ir Lietuvoje, ir visoje Europoje ūkininkams pastaraisiais metais pridarė daugiausia problemų.

„Vienur sausros vyrauja, kitur liūtys ir taip toliau“, – atkreipė dėmesį Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Prognozuojama, kad ūkininkų nuostoliai ateityje tik augs, todėl teks prisitaikyti.

„Pavyzdžiui, reikia pasirinkti veisles, kurios geriau išgyvena esant ekstremalioms sąlygoms, pavyzdžiui, sausros atveju“, – sakė V. Pranckietis.

Vis dėlto K. Mažeika skeptiškai vertina galimybę didinti paramą ūkininkams dėl klimato kaitos.

„Didėjant tokių reiškinių kiekiui, pinigų proporcingai daugiau tikėtis yra tikrai sunku“, – pridūrė K. Mažeika.

Vienas iš būdų prisitaikyti prie klimato kaitos – pasėlių draudimas.

„Galima apdrausti gamybinius laukus“, – tvirtino I. Hofmanas.

Tačiau kol kas šiuo įrankiu naudojasi vos penktadalis ūkininkų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Efka

Čia reikia mokesčių sistema normaliai sudėlioti, kad tie kas sėdi nieko nedarydami seime atitinkamai ir uždirbtų, tuo tarpu mokesčiai būtų visiem lygus ir nereiks jokių lengvatų ar išmokų, paprasčiausiai trūksta smegenų valdziai
0
0
baisiausia kai sali valdo ne tos srities specialistai

po to kai nuvertem sovietus ir sugiedoje lanzbergu giesme susmeigem investicinius privatizacinius cekius i investiciju fondus tapo aisku kad prisismuikuot yra svarbiausia...pox visi aplinkiniai...skmuikuok daryk afioras apvaginek cekiukais sudaryk aferistiskas sutartis suvarzyk savo kaimynu veikla patentais licenzijomis ir leidimais ir abonementais privalomais... mes nuo jusu mokescius skusim jus daba skubos tvarka paimkit paskola riebia su besmismaukanciom palukanom ir pasivakcinuokit ... del stambiu ukininku nepergyvenu - nenorit augint morku neauginkit...tas pats su politikais - valgyt mesos nenorit tai mokekit mum piniga atsivesim jum bananu ir ananasu...
4
-3
zcv

Mūsų laikais gintis nėra nuo ko, nes niekam mes nerūpim. Jei kam būtume rūpėję, tai būtų mus paėmę kai dar nebuvom Nato.O dabar tikrai nieks nepuls. Latvija ir Estija neskiria biudžetui tokių sumų gynybai ir patrankų neperka. O juk jei paims mus, tai paims ir juos.Bet jie gyvena gerai, nes pinigus leidžia savo gyvenimo kokybei,o ne fantazijoms kas kada bus. Mes net vaistų gerų neturime savo vaikų gydymui, įrangos neturime jų operacijoms ir specialistų neturime vien debiliukai dabar jauni gydytojai, nes vaikai nei mokyklose nemokomi, nei univerkėse. O kai tik vaikas suserga, tai keliaklupsčiaujame prieš Vokietiją ir kas baisiausia valdžia net neapmoka to mažo Lietuvos piliečio operacijos užsienyje, tėvai turi ubagautis pinigų per spaudą. Tai kokio nelabo mes mokame mokesčius ir privalomą PSD? Tik tam, kad politikai pirktų Graikijos salas , apsimetę ,kad gerų ginklų pripirko.O pripirks senus, surūdijusius ginklus iš Luka.šenkos ir skelbs, kad iš privačių tiekėjų pirko, kaip ir elektrą
21
-7
Visi komentarai (15)

Daugiau naujienų