Kas kaltas, kad ankantiems ligoniams neužtikrinamas reikalingas gydymas? Atsakymo į šį klausimą Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacijos nariai ieškojo Seime.
Gydoma tik pusė
"Dabartinė valdžios pozicija pražūtinga kai kuriems sunkia akių liga sergantiems ligoniams. Negaudami būtino gydymo, jie rizikuoja negrįžtamai prarasti regėjimą ir jaučiasi nepelnytai diskriminuojami", – sako Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacijos prezidentė Dalia Marija Žižliauskienė.
Lietuvoje yra 500 ligonių, kuriems diagnozuota cukrinio diabeto komplikacija, pažeidusi tinklainės kraujagysles, – geltonosios dėmės paburkimas (GDP). Tokie ligoniai gydomi lazeriu, tačiau procedūra efektyvi tik pusei jų.
"Turėtų būti taikomas gydymas vaistų injekcijomis į akis arba injekcijos, derinamos su lazeriu. Paradoksalu, bet gydymą injekcijomis valstybė kompensuoja tik sergantiesiems kitos kilmės panašia akių liga, o regėjimo netenkantieji dėl cukrinio diabeto palikti likimo valiai", – apgailestauja D.M.Žižliauskienė.
Žala ligoniams ir valstybei
Sergantieji akių tinklainės ligomis susiduria ir su kita problema: laiku negauna tinkamo ir reguliaraus gydymo, nes atsakingos institucijos nepasirūpina, kad būtų nupirktas reikalingas kiekis vaistų.
Pernai sergantieji amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) tris mėnesius negalėjo gauti gydymo, nes buvo pasibaigę vaistai.
"Negavęs vaistų ilgesnį laiką ligonis negrįžtamai praranda regėjimą. Pavėluotai nupirkti vaistai jo nebesugrąžina. Tokia ligonių aprūpinimo vaistais politika daro didelę moralinę žalą ligoniams ir finansinę – valstybei, nes vaistų paprasčiausiai nebereikia", – piktinasi D.M.Žižliauskienė.
Naujai susirgę – užribyje
Pagal Valstybinės ligonių kasos nustatytą tvarką, nuo 2013 m. rugsėjo yra užtikrinamas gydymo tęstinumas iki 2014 m. pirmo ketvirčio tik tiems pacientams, kurie pernai iki rugsėjo jau sirgo ir buvo gydomi šiais vaistais.
D.M.Žižliauskienė pabrėžia, kad tokia tvarka sukelia skaudžius padarinius ligoniams, kuriems liga diagnozuota vėliau, nei nustatyta nauja tvarka.
"Gydytojai tiesiog nebegali jų pradėti gydyti, nors kiekviena papildoma savaitė laukimo be vaistų gresia visišku apakimu", – aiškina ligonių asociacijos vadovė.
D.M.Žižliauskienė išreiškė viltį, kad už šalies gyventojų sveikatą atsakingos institucijos labiau pasirūpins ankančių pacientų gydymo prieinamumu. Į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę ligonių kasą su prašymu laiku aprūpinti pacientus būtinais vaistais, tikina ir pati juos vartojanti D.M.Žižliauskienė, kreiptasi ne kartą, tačiau valdžios atstovai iki šiol demonstravo abejingumą, motyvuodami nepakankamu sveikatos apsaugos sistemos finansavimu.
"Sergantiesiems tinklainės ligomis reikalingas gydymas vaistais, kuriuos privalo užtikrinti mūsų valstybė", – reikalauja Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacijos prezidentė.
Apie diabetinį geltonosios dėmės paburkimą
Diabetinis geltonosios dėmės paburkimas (DGDP) yra cukrinio diabeto komplikacija. Tai pagrindinė darbingo amžiaus žmonių silpnaregystės ir aklumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. Aklumas tarp sergančiųjų diabetu yra 25 kartus dažnesnis, palyginti su bendrąja populiacija. Skaičiuojama, kad diabetiniu geltonosios dėmės paburkimu Lietuvoje serga apie 1400 gyventojų.
DGDP anksčiau buvo gydomas lazeriu, bet jei pakenkiamas pats tinklaines centras, gydymas lazeriu gali būti net ir žalingas. Tokiais atvejais reikalingos vaistų injekcijos į stiklakūnį arba injekcijos derinamos su lazeriu. Toks gydymas suteikia galimybę ne tik išsaugoti, bet ir pagerinti regėjimą. Skaičiuojama, kad DGDP su centro pakenkimu Lietuvoje serga apie 500 gyventojų.
Apie amžinę geltonosios dėmės degeneraciją
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas, kai nyksta ląstelės ir ima silpti centrinis regėjimas.
Ši patologija – viena dažniausių pagyvenusių žmonių (vyresnių nei 65 metų) aklumo priežasčių. Manoma, kad Lietuvoje toli pažengusia AGDD forma serga apie 20 tūkst. žmonių ir kasmet jų padaugėja nuo 1 iki 2 tūkst.
Apie 85 proc. AGDD atvejų sudaro vadinamoji sausoji forma. Ji negydoma, akių gydytojai rekomenduoja tik profilaktiką. Tarp pradine sausąja forma sergančių ligonių didesnė dalis neturi regėjimo sutrikimų, tačiau pažengusios ligos stadijoje išsivysto atrofija ir smarkiai pablogėja regėjimas.
Kita AGDD forma – eksudacinė, dėl jos regėjimą praranda nuo 80 iki 90 proc. AGDD ligonių. Eksudacinė amžinės geltonosios dėmės degeneracijos forma sudaro apytiksliai 10 proc. AGDD atvejų. Dažnas net nepastebi, kad serga eksudacine AGDD, kol nepradeda matyti banguotų linijų, tamsių dėmių ar kitų savo regėjimo pokyčių. Susirgus šia ligos forma, regėjimą išsaugoti galima tik laiku pradėjus efektyvų ir saugų gydymą.
Naujausi komentarai