Žiemos spąstai – paslydimai ir traumos

  • Teksto dydis:

Žie­ma – ne vien smagūs pasivažinėjimai rogutėmis ir rubuilių sniego senių lipdymas. Tai – ir slidūs šaligatviai, ir apledėję laiptai, ir didesnė traumų tikimybė. Raiščių ar raumenų patempimai, įvairių kaulų lūžiai ir smegenų sutrenkimai sudaro daugiau nei pusę visų žiemą patiriamų traumų.

Slys­te­lė­ji­mo kai­na

„Gi­jos Kli­ni­kų“ or­to­pe­das-trau­ma­to­lo­gas Gin­tau­tas Po­cius tei­gia, kad trau­mos žie­mą bū­na įvai­rios, ta­čiau tam tik­ras ten­den­ci­jas ste­bė­ti ga­li­ma.

„Pas­ly­dus daž­niau­siai pa­ti­ria­mi ran­kų lū­žiai – griūvant instink­ty­viai ran­ko­mis re­mia­ma­si į že­mę, joms ten­ka vi­sas kū­no svo­ris, to­dėl daž­niau­siai pa­si­tai­kan­ti trau­ma yra stipin­kau­lių lū­žiai rie­šo sri­ty­je ir ki­tų ran­kos kau­lų lū­žiai. Kitos daž­nos žie­mos trau­mos – iš­na­rin­tos čiur­nos, raumenų, są­na­rių raiš­čių pa­tem­pi­mai, kau­lų lū­žiai, iš­ni­ri­mai, sme­ge­nų sutrenkimai“, – G.Po­cius var­di­ja griūvimo pa­sly­dus pa­da­ri­nius.

Gy­dy­to­jas at­krei­pia dė­me­sį, kad ypač at­sar­gūs žie­mos se­zo­nu tu­rė­tų bū­ti senjo­rai, nes jų ves­ti­bu­li­nio apa­ra­to funk­ci­ja vei­kia ne­be taip ge­rai, rau­me­nys ne­spė­ja tin­ka­mai su­rea­guo­ti slys­te­lė­jus. Taip pat vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms daž­niau­siai bū­na su­tri­ku­sios kau­lo gi­ji­mo funk­ci­jos, pra­dė­ju­si vys­ty­tis osteoporo­zė, tai­gi bet ko­kio lū­žio gy­dy­mas ga­li bū­ti itin su­dė­tin­gas ir pri­si­dė­ti prie kitų li­gų, to­kių kaip są­na­rio art­ro­zė ar os­teoart­ri­tas, vys­ty­mo­si.

Svar­bi pro­fi­lak­ti­ka

Nors trau­mos nu­tin­ka ne­ti­kė­tai, ta­čiau, tin­ka­mai at­li­kę na­mų dar­bus, jų ti­ki­my­bę ga­li­me su­ma­žin­ti iki mi­ni­mu­mo.

Pir­miau­sia rei­kė­tų stip­rin­ti sa­vo kū­no pu­siaus­vy­rą. Tam pui­kiai tin­ka jo­gos, kalane­ti­kos ar pu­siaus­vy­ros kū­no pra­ti­mai, ku­rie pa­dės su­stip­rin­ti kū­ną ir išlaiky­ti pu­siaus­vy­rą slys­te­lė­jus. Itin svar­bu pa­si­rū­pin­ti ir tin­ka­ma kau­lų būk­le: var­to­ti už­tek­ti­nai kal­cio, vi­ta­mi­no D – šie vi­ta­mi­nai stip­ri­na kau­lus, to­dėl jie tampa ma­žiau tra­pūs, su­ma­ži­na os­teo­po­ro­zės ti­ki­my­bę.

Gintautas Pocius: krentant instinktyviai rankomis remiamasi į žemę, joms tenka visas kūno svoris, todėl dažniausiai pasitaikanti trauma yra stipinkaulių lūžiai riešo srityje ir kitų rankos kaulų lūžiai.

Ki­tas svar­bus žings­nis – pa­si­rū­pin­ti tin­ka­ma ava­ly­ne. Žie­mi­niai ba­tai tu­rė­tų bū­ti sto­ru, grub­lė­tu pa­du, su že­mu pa­kul­niu, idea­lu – su spe­cia­liais ap­kaus­tais, ku­rie ge­riau kim­ba su že­mės pa­vir­šiu­mi. Jei vaikš­to­te su laz­de­le ar ra­men­tais, jiems ga­li­ma pri­tai­ky­ti spe­cia­lius ant­ga­lius su smai­gais ir taip su­ma­žin­ti pa­sly­di­mo tikimy­bę.

Ir, ži­no­ma, bū­ti­na sau­go­tis: pri­si­lai­ky­ki­te lip­da­mi iš au­to­mo­bi­lio ar vie­šo­jo transpor­to, išei­ki­te iš na­mų šiek tiek anks­čiau, kad ne­rei­kė­tų sku­bė­ti, ei­ki­te tuo ke­liu, ku­ris bus ma­žiau sli­dus ir nu­va­ly­tas – net jei jis ir to­li­mes­nis, ei­da­mi nesku­bė­ki­te, ei­ki­te ma­žais žings­niu­kais, šiek tiek pa­lin­kę į prie­kį, iš­trau­ki­te rankas iš ki­še­nių.

Ne­pa­mirš­ki­te, kad pa­slys­ti ga­li­ma ne tik lau­ke, bet ir pa­sta­te – nuo ba­tų nu­kri­tęs ir iš­tir­pęs snie­gas ko­ri­do­rių ga­li pa­vers­ti tik­ra čiuo­žyk­la. To­dėl vi­sa­da nau­do­ki­tės ki­li­mė­liu prie du­rų, bū­ki­te itin bud­rūs, jei ma­to­te, kad grin­dys šla­pios.

Pir­mo­ji pa­gal­ba par­griu­vus

Jei vis dėl­to ne­pa­vy­ko iš­veng­ti trau­mos, pir­miau­sia įver­tin­ki­te su­žei­di­mo rimtumą. Jei ma­no­te, kad tik su­si­tren­kė­te, – su­muš­tos vie­tos ti­ni­mą ir skaus­mą ga­li­te mal­šin­ti šal­dan­čiais komp­re­sais.

Le­di­nio komp­re­so ne­lai­ky­ki­te iš­ti­sai prie odos, nes ga­li­te nu­šal­ti – komp­re­są laiky­ki­te 15 min., ta­da pa­da­ry­ki­te pus­va­lan­džio per­trau­ką. Taip pat ga­li­te pa­tep­ti su­muš­tą vie­tą gy­dan­čiu te­pa­lu. Jei pa­ti­ni­mas ir skaus­mas ne­praei­na per ke­lias die­nas, ne­dels­da­mi kreip­ki­tės į gy­dy­to­ją.

Pa­ty­rus rim­tes­nę trau­mą, ne­ga­li­ma ju­din­ti su­ža­lo­tos ran­kos ar ko­jos. Susižalojus ko­ją, jo­kiu bū­du ne­rei­kė­tų ja rem­tis ir ban­dy­ti ei­ti, nes ga­li at­si­ras­ti sun­kes­nių raiš­čių ir są­na­rių su­žei­di­mų, pa­si­slink­ti lū­žę kau­lai. Bū­ti­na kuo skubiau kreip­tis į me­di­kus pro­fe­sio­na­lios pa­gal­bos. Prik­lau­so­mai nuo trau­mos, ga­li pri­reik­ti lan­ge­tės, gip­so ar plas­ti­ko įtva­ro, ope­ra­ci­jos.

Įt­va­rai – ne tik gy­ti

Imo­bi­li­zuo­ti su­muš­tą vie­tą ir pa­spar­tin­ti gi­ji­mą pa­de­da spe­cia­lūs or­to­pe­di­niai įtva­rai. Jie pri­lai­ko ran­kų, ko­jų, nu­ga­ros ar juos­mens sri­ties rau­me­nis, sta­bi­liai vie­to­je iš­lai­ko kau­lą ar są­na­rį.

Or­to­pe­di­nių pre­kių „Svei­ka­ti­nė“ par­duo­tu­vių va­do­vė Ra­sa Sit­ke­vi­čie­nė pa­ste­bi, kad žie­mos me­tu įvai­rių įtva­rų par­da­vi­mai ge­ro­kai pa­di­dė­ja.

„Ypač – da­bar, per ka­ran­ti­ną, kai pa­tek­ti pas gy­dy­to­jus sun­kiau, o sku­bios pagal­bos pri­rei­kia. Spe­cia­lūs or­to­pe­di­niai įtva­rai – pro­fe­sio­na­li me­di­ci­nos priemo­nė, pa­de­dan­ti ge­riau ju­dė­ti, sklan­džiau ir grei­čiau sveik­ti. Jie su­tvir­ti­na pa­žeis­tą vie­tą, pa­spar­ti­na gi­ji­mą, su­ma­ži­na skaus­mą. Įt­va­rai pa­si­tar­nau­ja ir profi­lak­ti­kai, sie­kiant, kad trau­mos ne­pa­si­kar­to­tų“, – pri­me­na R.Sit­ke­vi­čie­nė.

Ne­šio­ti įtva­rus re­ko­men­duo­ja­ma ir sun­kų fi­zi­nį dar­bą dir­ban­tiems, sportuojantiems žmo­nėms. Tin­ka­mai pa­rink­ti jie sau­go są­na­rius, ap­ri­bo­ja judesių amp­li­tu­dę, ma­ži­na raiš­čiams, są­na­riams ar saus­gys­lėms ten­kan­tį krū­vį.


Jūsų judėjimui, Jūsų sveikatai!

Įtvarai – Kompresinės kojinės – Vidpadžiai

Kau­ne

Savanorių pr. 284,

+370 37 787 544

Klai­pė­do­je

M.Maž­vy­do al. 8,

+370 464 12 445

Dragūnų g. 2, tel.

+370 694 77 236

Įsi­gy­ki­te sau­giai in­ter­ne­tu ortopedija.lt.

Tel. pa­si­tei­rau­ti 8 687 51 738.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nukentejes

Nukentejes portretas
Parasykite kaip savivaldybe galima paduoti teisman ir kiek galima laimeti! Ir pakalbinkite teisininkus.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių