XXI amžiaus rykštė: vaikai serga tėvų ligomis

  • Teksto dydis:

Šiuolaikinės medicinos pažanga lėmė, jog AIDS neskamba kaip mirties nuosprendis, o paskutiniai mokslo atradimai leidžia prognozuoti, kad greitu metu bus atrastas ginklas prieš vėžį. Panašu, kad šio amžiaus liga bus tokia, su kuria kovoti medicina bejėgė, nes ją lemia gyvenimo būdas - nutukimas, metabolinis sindromas ir su tuo susijusi visa puokštė ligų.

„Situacija tikrai nėra džiuginanti, didėja nutukusi visuomenės dalis, ypač sparčiai tai plinta tarp paauglių nuo 12 metų. Skaičiuojama, kad jau kas penktas paauglys turi antsvorį, jiems diagnozuojamos ligos, kurios anksčiau būdavo jų tėvų problema“, – situaciją Lietuvoje atskleidžia Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos vadovė, gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit.

Žinoma, kaip ir anksčiau, blogiausia situacija 50-uosius gyvenimo metus peržengusioje amžiaus grupėje, ypač tarp vyrų: jei moterims dažniau diagnozuojamas antsvoris, vyrams – pirmojo laipsnio nutukimas.

„Tačiau jei pastarosios amžiaus grupės problemos yra paaiškinamos tuo, kad keičiasi organizmo medžiagų apykaita ir norint išlaikyti tą pačią sveikatos būklę reikia įdėti papildomų pastangų, ką daro tikrai ne kiekvienas, antsvorio paplitimas tarp paauglių rodo, kad visuomenės maitinimasis ir gyvenimo būdas yra labai prasti“, – sako R. Petereit.

Skaičiuojama, kad jau kas penktas paauglys turi antsvorį, jiems diagnozuojamos ligos, kurios anksčiau būdavo jų tėvų problema.

Išties  nutukimas yra pirmas požymis to, kad žmogui išsivystė metabolinis sindromas – medžiagų apykaitos sutrikimai. Nedideliam procentui žmonių taip nutinka dėl genetinių faktorių, bet pagrindinės priežastys yra netinkamas gyvenimo būdas: nesubalansuota, nevisavertė mityba, fizinio aktyvumo trūkumas, stresas, miego stoka.

Šioje situacijoje didžiausia problema ta, kad medicina gali kovoti tik su gyvenimo būdo sukeltomis pasekmėmis – tai yra dėl metabolinio sindromo atsiradusiomis ligomis. Tačiau jų tokia daugybė, kad išgydžius vieną, tuoj pat gali atsirasti kita. Tai širdies kraujagyslių ligos, miokardo infarktas, insultas, cukrinis diabetas, lėtinės degeneracinės ligos, endokrininės ligos – visas išvardinti būtų tikrai sunku.

„Kartais mums atrodo, kad tas mūsų gyvenimo būdas – nieko tokio, dažnai teisiname save. Bet visi girdėjome apie alkoholinę kepenų ligą. Dažnas numoja ranka – čia viskas aišku, alkoholis. Tačiau dėl mūsų gyvenimo būdo išsivysto nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL), kas yra praktiškai tas pats, tik sukelta piktnaudžiaujant kitomis medžiagomis – pridėtiniu cukrumi, esančiu maisto produktuose, per daug transformuotų ir sočiųjų riebalų, per mažai skaidulinių medžiagų“, – sako R. Petereit.

Prognozuojama, kad 2025 m. NASKL pasaulyje bus pirmaujanti kepenų transplantacijos priežastis ir visų pirma išsivysčiusiose šalyse, kur šios ligos paplitimas yra itin didelis.

Išsivysčius NASKL pažeidžiamos kepenų ląstelių membranos ir organoidai, gali sutrikti membraninių fermentų ir receptorių sistemų funkcija bei metabolizmas ląstelėse, sulėtėja kepenų regeneracija – tai reiškia, kad jos nesugeba atsistatyti.

Ne vienas mokslinis tyrimas įrodė, kad kepenų regeneracijai padeda fosfolipidų turintys preparatai. Fosfolipidai – tai pagrindinis ląstelių membranų komponentas, šio priedo gaunančios kepenys geriau regeneruoja, keičiasi kepenų endogeninės fosfatidilcholino molekulės, padidėja membranų tankumas bei funkcionalumas.

„Fosfolipidų turintys preparatai puiki NASKL profilaktinė priemonė, taip pat jie padeda sumažinti jau įsigalėjusios ligos simptomus, tokius kaip spaudimo pojūtis dešinėje pusėje po šonkauliais, kitas pasekmes. Jei jaučiate metabolinio sindromo požymius, tokie preparatai padės jūsų kepenims. Ypač jie naudingi peržengus 50 metus, kai organizmas dėl amžiaus pradeda kitaip funkcionuoti Bet vis tik tai nors ir labai gera, bet pagalbinė priemonė. Svarbiausias vaistas – visaverčio gyvenimo būdo ir maitinimosi sureguliavimas“, – sako R. Petereit.

Šiandien mūsų racione ypač trūksta mononesočiųjų riebalų rūgščių ir omega-3 riebalų. Vartojama mažai alyvuogių aliejaus, omega-3 turinčių riebiųjų jūrų žuvų, šių riebalų yra linų sėmenų ir kanapių sėklų aliejuose. Kepenų ligų profilaktikai labai naudinga bent du kartus per savaitę valgyti pupeles, žirnius, avinžirnius, lęšius, riešutus.

Žinoma, svarbu ne tik maitinimosi įpročiai. Kasdien reikia bent pusvalandį užsiimti fiziškai aktyvia veikla, išmokti valdyti stresą, gerai išsimiegoti – suaugęs žmogus kasdien turi miegoti 7-8 valandas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių