VVKT: nedelsiant bus sprendžiama, ar deksametazonu gydyti sergančiuosius COVID-19

G. Andrulionio teigimu, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šį britų atradimą vadina protrūkiu gydant sunkius COVID-19 ligonius. „Nors informacija apie deksametazono veiksmingumą yra nauja, ji atidžiai vertinama ir analizuojama. Nedelsiant bus sprendžiama, ar įtraukti šį vaistą į nacionaliniu lygiu suderintą gydymo protokolą COVID-19 ligoniams ir pradėti juo gydyti šalies pacientus. Kaip geriausia vartoti šį vaistą, gydant koronavirusine infekcija sergančius asmenis, spręs medicinos ekspertai, klinikiniai farmakologai, taip pat bus tariamasi ir bendradarbiaujama ir su kitų valstybių mokslininkais“, – sakė VVKT vadovas.

Britų mokslininkai apibendrino klinikinio tyrimo „Recovery“, kurio metu buvo vertinami įvairūs galimi COVID-19 ligos gydymo būdai, duomenis. Tyrimo metu buvo vertinamas ir koronavirusinės infekcijos gydymo efektyvumas deksametazonu. Paaiškėjo, kad šis vaistas itin veiksmingas gydant sunkia koronavirusinės infekcijos forma sergančius pacientus.

Klinikinio tyrimo „Recovery“ metu, vertinant gydymą deksametazonu, 2104 hospitalizuoti, sunkios formos COVID-19 liga sergantys pacientai atsitiktinės atrankos būdu dešimt dienų buvo gydomi 6 mg deksametazono doze vieną kartą per parą (vaistas buvo leidžiamas į veną arba vartojamas per burną). Jų sveikatos būklė buvo palyginta su 4321 paciento, kuriems atsitiktinės atrankos būdu buvo taikytas įprastas simptominis gydymas. Tarp pacientų, kuriems buvo taikytas vien tik įprastas gydymas, nebuvo skirta deksametazono ir kuriems reikėjo dirbtinės plaučių ventiliacijos, mirštamumas 28 ligos dieną buvo didžiausias – siekė net 41 proc. pacientų, kuriems papildomai reikėjo tik deguonies terapijos, mirštamumas buvo 25 proc., tuo tarpu pacientų, kuriems nereikėjo jokios kvėpavimo intervencijos, mirštamumas siekė 13 proc..

Vertinant rizikos santykį, tarp pacientų, kurie buvo gydyti deksametazonu ir kuriems reikėjo dirbtinai ventiliuoti plaučius, mirtingumas buvo net trečdaliu mažesnis nei negydytų deksametazonu, o tarp pacientų, kuriems papildomai buvo taikyta deguonies terapija, mirusiųjų buvo penktadaliu mažiau. Tarp pacientų, kuriems nereikėjo kvėpavimo palaikymo, vartojant deksametazoną, naudos nebuvo.

Deksametazonas – sintetinis gliukokortikoidas. Jis įeina į įvairių farmacinių formų sudėtį: akių lašai, injekcinis tirpalas ar tabletės. Gali būti vienas arba sudėtyje su kitomis veikliosiomis medžiagomis. Deksametazono gydomąjį poveikį nulemia tai, kad jis stipriai (maždaug 30 kartų labiau už fiziologinį gliukokortikoidą hidrokortizoną) slopina uždegimą ir imunitetą.

Šis vaistas skiriamas gydant tam tikras nervų sistemos bei plaučių ir kvėpavimo takų ligas (ūminę astmą, ūminį obstrukcinį laringitą), taip pat sergant išplitusiomis sunkiomis ūminėmis odos ligomis, tokiomis kaip eritrodermija ir paprastoji pūslinė, sergant autoimuninėmis ligomis, tokiomis, kaip sisteminė raudonoji vilkligė, sisteminis vaskulitas, reumatoidinis artritas, sunkus sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas. Deksametazonu gydomi suaugę asmenys, sergantys idiopatine trombocitopenine purpura. Minėtas preparatas kartu su antiinfekciniu gydymu skiriamas ir sergant tuberkulioziniu meningitu, taip pat skiriamas gydant kai kurias onkologines ligas.

Deksametazonas – receptinis vaistas ir gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, tokių kaip padidėjęs jautrumas, susilpnėjusi reakcija, depresija, nemiga, svorio padidėjimas, hipertenzija ar net širdies raumens plyšimas po neseniai ištikto miokardo infarkto, stazinis širdies pakankamumas polinkį turintiems pacientams, širdies dekompensacija.

Kadangi, remiantis britų mokslininkų duomenimis, deksametazonas veiksmingas gydant tik sunkius COVID-19 pacientus, VVKT primygtinai ragina žmones būti atsakingus ir nevartoti šio vaisto profilaktiškai, neužsiimti savigyda, o dėl savo sveikatos bei gydymosi būdų karščiuojant, kosint ar jaučiant kitokius simptomus, konsultuotis tik su gydytojais. Lietuvoje šio vaisto yra pakankamai, nėra fiksuota jokių šio vaisto tiekimo sutrikimų.