Šalyje išgyvenant tikrą papildų bumą, kyla klausimas: ar staiga tapome tokie silpnos sveikatos, ar tai tiesiog puikiai veikianti rinkodaros mašina? Apie tai „Labas vakaras, Lietuva“ laidoje kalbėjo farmacijos mokslų daktarė Eglė Pavydė.
– Girdime daug istorijų apie šalutinį papildų poveikį ar net dar labiau sugadintą sveikatą. Kaip tai nutinka?
– Vien tik pavadinimas pasako, kad maisto papildas yra skirtas papildyti maistą. Vadinasi, turime pasidaryti kraujo tyrimus, išsiaiškinti, ar mums kažko trūksta ir tada tikslingai vartoti papildus. Po poros mėnesių, vėl turime pasidaryti tyrimus ir pasižiūrėti, ar visko jau užtenka, ar reikia toliau vartoti papildus. Jeigu papildyti nepavyksta, galbūt reikia pasitarti su gydytoju, gal yra kažkokia rimtesnė problema. Kas vyksta šiuo metu? Visi tiesiog išgirsta kažkokią reklamą internete, socialinėse medijose ir nusprendžia, kad jiems to reikia. Taip pat žmonės pasitaria su bendradarbiu, kaimynu ar drauge. O tada, sakyčiau, nelabai atsakingai žiūrėdami į savo sveikatą, jie ima ir vartoja papildus.
– Reklamos skamba labai gražiai ir skelbia, kad visi preparatai mus nuo kažko išgelbės. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
– Kaip minėjau, pirmiausia turime išsiaiškinti, ar mums to reikia, ar ne. Perkant kažkokį papildą, reikėtų žiūrėti į dozę. Netgi ant papildų ženklinimo yra nurodyta dienos dozė ir kiek procentų jos turi papildas. Kita problema, kurią matau maisto papildų industrijoje – kad dabar yra labai daug papildų mišinių, kuriuose yra įdėta įvairiausių medžiagų. Žadama, kad, išgėrus tų miltelių, visą dieną daugiau nieko nereikės. Bet kai kurių medžiagų dienos norma gali būti ženkliai per maža arba ženkliai per didelė, pavyzdžiui, 500-600 proc. dienos normos. Jeigu tokį papildą vartosime ganėtinai ilgą laiką, galime sukelti disbalansą organizme ir prisidaryti sau kažkokių sveikatos bėdų.
– Tai sufleruoja, kad vieno magiško papildo ir kiekvienam tinkamo kiekio nėra. Vadinasi, reikia tartis su specialistais. Jei papildas tinka mano sesei, ar jis gali tikti ir man?
– Ne, tai vis tiek yra labai individualu. Net tarp brolių ir seserų gali būti labai didelių biologinių skirtumų. Vien dėl lyties bus skirtumų. Tai tikrai turėtų būti individualu. Turėtume įvertinti ir kitas mūsų sveikatos problemas: ar turime kažkokių ligų, ar vartojame vaistus? Vaistus ir maisto papildus reikėtų tinkamai derinti tarpusavyje. Kai kuriuos bus galima gerti kartu, kai kuriuos kaip tik reikia ganėtinai griežtai atskirti vieną nuo kito, vaistų poveikis nepakistų, o maisto papildai būtų pasisavinami. Tai yra labai individualu ir nėra vienos auksinės kulkos, tinkamos visiems
– Kaip vertinate tas magiškąsias lašelines, vitaminų bombas? Ar tai veiksminga ir reikalinga?
– Man atrodo, kad tai yra labai geras rinkodarinis triukas, nes žmonėms atrodo, kad į kraują susileidus kažkokį preparatą, jis iškart veiks geriau, stipriau, greičiau ir panašiai. Galbūt su kažkuriais preparatais, netgi vaistiniais preparatais, taip ir bus. Tačiau, kalbant apie papildus, jeigu mums trūksta kažkokių medžiagų, jas reikės pildyti tam tikrą laiką. Vadinasi, poveikio galime tikėtis ne po savaitės, o galbūt po 2–3 mėnesių. Taip pat ne kartą esu minėjusi, kad po smūginės vitaminų lašelinės turėsime tikrai prabangų šlapimą.
– Ar įmanoma perdozuoti elektrolitų, peptidų ar kreatino?
– Kai vartojame elektrolitus, turime skaityti, kas yra parašyta. Minėjau, kad kai kurių medžiagų ten gali būti stipriai per daug. Jeigu labai intensyviai sportuojame, kai kurių medžiagų gali būti ir per mažai, nes mums reikia atstatyti elektrolitų balansą. Peptidai yra visai kita kategorija. Tai yra vaistiniai preparatai, bet egzistuoja juodoji rinka ir daug prekybos vyksta iš po prekystalio, tad komentuoti sunku. Yra nustatytos kreatino dienos dozės ir aš rekomenduoju žmonėms apie tai pasidomėti. Maisto ir veterinarijos tarnybos puslapyje yra daug informacijos. Europos maisto saugumo agentūra nurodo, kokie teiginiai gali būti naudojami papildų reklamoje, kokį poveikį daro papildai ir kokios yra jų dienos dozės.
– Dažnai girdime apie žuvų taukus ir vitaminą D. Ar jį irgi reikia vartoti atsižvelgiant į situaciją, ar tai yra visiems tinkami ir yra reikalingi papildai?
– Prieš vartojant vitaminą D, rekomenduočiau pasidaryti kraujo tyrimus. Gyvename tokioje geografinėje zonoje, kurioje daugeliui jo trūksta. Gauname per mažai saulės, o per vasarą tikrai nesukaupiame tiek vitamino D, kiek reikia. Apie šiuos maisto papildus tikriausiai yra daugiausia klinikinių tyrimų bei įrodymų. Vitamino D trūkumas yra siejamas su didesne mirties rizika nuo bet kokios ligos. Taip pat įrodyta, kad omega-3 riebalų rūgštys turi labai stiprų teigiamą poveikį mūsų širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai. Jeigu norite vartoti maisto papildus, pirmiausia vertėtų pagalvoti apie vitaminą D ir omega-3 riebalų rūgštis, o ne apie naujas, dar menkai ištirtas, itin aktyviai reklamuojamas medžiagas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)