Beždžionių raupai: ar verta baimintis lietuviams?

  • Teksto dydis:

Mažiausiai šešiolikoje valstybių fiksuoti beždžionių raupai. Susirgimų atvejų skaičiuojama per 100. Apie pirmą beždžionių raupų atvejį gegužės 7 d. paskelbė Jungtinė Karalystė. Jis yra susijęs su žmogumi, neseniai grįžusiu iš Nigerijos. Beždžionių raupų virusas plinta tarp žmonių ir kitose Europos šalyse. Ar verta baimintis lietuviams, LNK pasakoja virusų tyrinėtojas Gytis Duda.

„Šiuo metu žiniasklaidoje labai daug girdima apie beždžionių raupus. Tai nėra nauja infekcija – apie ją žinome nuo maždaug 1970-ųjų metų. Įprastai ja nuo beždžionių užsikrėsdavo medžiotojai Afrikoje. Labai dažnai ta infekcija nesugebėdavo efektyviai plisti nuo žmogaus kitam žmogui. Iš dalies čia pasipelnė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) raupų išnaikinimo programa, kadangi labai didelis skaičius visos planetos gyventojų buvo paskiepyti nuo raupų. Skiepai nuo beždžionių raupų suteikia kryžminę apsaugą. Apie 50 metų nebeskiepijame žmonių nuo raupų, nes šis virusas buvo sėkmingai išnaikintas su skiepais. Pati beždžionių raupų liga, būtent šis genotipas, kuris šiuo metu cirkuliuoja, nėra toks mirtinas, tačiau, jei nebūtume liovęsi skiepyti nuo raupų, šita problema išvis neegzistuotų“, – beždžionių raupų istoriją priminė G. Duda.

Beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, kūno bėrimu ir žaizdomis.

„Ligos eiga panaši į raupus, kuomet po inkubacinio laikotarpio, kuris yra 2–3 savaitės, pasireiškia karščiavimas, atsiranda bėrimas daugiausia toje kūno vietoje, kurioje įvyko užsikrėtimas per artimą kontaktą. Kuomet atsiranda bėrimas su žaizdelėmis tuo metu žmogus gali užkrėsti kitus. Kai žaizdelės užsitraukia, nukrenta šašas žmogus tampa nebeužkrečiamas“, – aiškino G. Duda.

Mirtingumas nuo šio viruso, manoma, nėra didelis, tačiau plitimo greičio apskaičiuoti kol kas nepavyksta.

Greičiausiai prie pirminio plitimo nemažai prisidėjo vyrai, kurie santykiauja su vyrais, kadangi būtent ši demografinė grupė plačiausiai figūruoja šiuo metu žinomuose atvejuose.

„Šios ligos genotipo mirtingumas nėra labai didelis, nes protrūkių pačioje Afrikoje nėra buvę labai daug, tad manoma, kad mirtingumas siekia apie 3 proc. Nemažai atvejų greičiausiai yra praleidžiami dėl skiepijimo vyresnėse amžiaus grupėse. Patį plitimo greitį šiuo metu sudėtinga įvertinti“, – teigė virusų tyrinėtojas.

Anot mokslininko, virusą paplatino homoseksualūs vyrai, nes būtent jie sudaro didžiausią užsikrėtusiųjų dalį.

„Pagal PSO, daugiausiai šiuo metu koncentruojasi (beždžionių raupų atvejai – red. past.) Vakarų Europoje, taip pat yra Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir Švedijoje. Ganėtinai svarbus aspektas, kad greičiausiai prie pirminio plitimo nemažai prisidėjo vyrai, kurie santykiauja su vyrais, kadangi būtent ši demografinė grupė plačiausiai figūruoja šiuo metu žinomuose atvejuose. Kadangi virusas yra platinamas per artimą kontaktą, yra tik laiko klausimas, kada šios demografinės grupės virusas pasieks kitas grupes“, – kalbėjo G. Duda.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Užsikrėtusiems beždžionių raupais kai kuriose valstybėse skiriama ir trijų savaičių izoliacija. Anot mokslininko, prireikus virusą kontroliuoti skiepais, veiksmų būtų imtasi tik Afrikoje, nes ten didžiausia rizika užsikrėsti.

„Tuo laikotarpiu, kuomet žmogus turi itin charakteringą bėrimą, kurio metu gali užkrėsti kitus, ilgesniu izoliacijos laikotarpiu yra siekiama sumažinti žmogaus kontaktą tuomet, kai jis yra užkrečiamiausias kitiems. Jeigu ateityje nuspręsime, kad ligą reikėtų kontroliuoti skiepais, tai tą greičiausiai darytume Afrikoje, kur kyla didžiausia rizika kontaktui beždžionių su žmonėmis“, – sakė G. Duda.

Užsikrėsti šiuo virusu gali bet kas, turėjęs kontaktą su sergančiuoju.

„Praktiškai visi žmonės, kurie nėra skiepyti nuo raupų, greičiausiai bus visiškai imlūs ir tam užteks paprasčiausiai pakankamai ilgo artimo kontakto su sergančiu žmogumi, turinčiu bėrimą ir žaizdeles“, – aiškino virusų tyrinėtojas.

Beždžionių raupai išplito Afrikoje, nes ten žmonės artimai kontaktuoja su gamta, kurios dalis ir yra virusą nešiojančios beždžionės bei graužikai.

„Žmonių kontaktas su gamta Afrikoje vyksta nuolat ir apskritai tai nėra vien tik Afrikos problema, tai vyksta daugelyje tropinių valstybių. Tiesiog yra laiko klausimas, kada vienas užsikrėtęs žmogus bet kur pasaulyje gali bet kokią infekciją nunešti bet kur kitur. Šiuo atveju panašu, kad susidūrė skiepijimo apimčių sumažėjimas kartu su šio viruso atsiradimu seksualiniuose tinkluose, kuriuose jo perdavimas gali vykti šiek tiek efektyviau“, – teigė G. Duda.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių