- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet minint farmacijos aukštojo mokslo Lietuvoje 235-ąsias metines, už nuopelnus nacionaliniu ir tarptautiniu mastu farmacijos mokslui, studijoms bei praktikai buvo paskelbti ir apdovanoti trys nauji Lietuvos Farmacijos Sąjungos Garbės nariai. Tarp jų – nusipelniusi Lietuvos Sveikatos apsaugos darbuotoja, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja, LFS Farmakognozijos komisijos pirmininkė, konferencijų organizatorė prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė.
Mokslininkams naujoji Lietuvos Farmacijos sąjungos prezidentė prof. dr. Vilma Petrikaitė įteikė doc. dr. Alfonso Kaikario sukurtus diplomus. Kiti apdovanotieji – Lietuvos Farmacijos Sąjungos ilgametis prezidentas ir periodinio farmacijos specialistams specializuoto žurnalo „Lietuvos farmacijos žinios“ vyriausiasis redaktorius prof. habil. dr. Eduardas Tarasevičius ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedros vedėjas, LFS Farmacinės analizės ir kokybės komisijos pirmininkas prof. habil. dr. Liudas Ivanauskas.
Garbingi apdovanojimai vyko Lietuvos Farmacijos Sąjungos organizuotos tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos ir suvažiavimo „Farmacijos mokslų ir praktikos pasiekimai“ metu.
Ši konferencija skirta pirmojo farmacijos žurnalo „Pamiętnik farmaceutyczny Wilenski“ išleidimo Lietuvoje 200 metų sukakčiai ir vaistininkės, archeobotanikės habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės mokslinės, edukacinės ir gamtosauginės veiklos šimtmečiui pažymėti. Konferencija dėl koronaviruso (COVID-19) besitęsiančios pandemijos buvo perkelta iš kovo mėnesio į spalį ir vyko nuotoliniu būdu.
Tradiciškai ši konferencija apjungia daugelį farmacijos mokslo ir praktikos krypčių. Šių metų konferencijoje aptartos labai įvairios temos: nuo farmacijos aukštojo mokslo Lietuvoje ištakų iki farmakoekonomikos, vaistų sąveikos su maistu, naujausių vaistų klinikinių tyrimų reglamentavimo praktikos Europos Sąjungoje ir vaistininko gebėjimo mokyti ir mokintis visą gyvenimą.
Konferencijos darbe dalyvavo daugiau kaip 100 farmacijos bendruomenės atstovų iš Lietuvos ir užsienio (Estijos ir Lenkijos) bei jaunųjų mokslo tyrėjų (doktorantų, magistrantų).
Konferencijoje vyko 8 pranešimai plenariniuose posėdžiuose ir 19 – elektroninių stendinių.
Svarbūs akcentai ir datos:
Konferencijos pirmojoje plenarinėje sesijoje pagerbtas vaistininko, botaniko, visuomenės veikėjo ir pasaulinio masto farmacijos mokslininko prof. habil. dr. Johano Fridricho Volfgango (1775–1859) atminimas ir įvertinti jo atlikti darbai, kurie išlieka aktualūs iki dabar. Šis mokslininkas Lietuvoje įkūrė pirmąją Farmacijos draugiją – Vilniaus Medicinos draugijos Farmacijos skyrių – ir buvo pirmojo periodinio farmacijos žurnalo „Pamiętnik farmaceutyczny Wilenski“ („Vilniaus farmacijos žinynas“) redaktoriaus. Leidinys lenkų kalba buvo pradėtas leisti prieš 200 metų (1820 m.) ir buvo svarbus veiksnys Lietuvos farmacijos mokslo vystymui.
Farmacijos draugija (Vilniaus Medicinos draugijos Farmacijos skyrius) nuo 1920 m. performuota į Lietuvos farmaceutų sąjungą, su konkrečiais įstatais ir veiklos programa bei profesinio žurnalo „Farmacijos žinios“ leidyba 1923–1940 m. Kaune. Ši organizacija, sujungusi vaistinių savininkus, tarnautojus, provizorius ir jų padėjėjus, veikė iki 1940 m.
1948 m. prof. habil. dr. Kazimieras Grybauskas, tęsdamas Lietuvos farmaceutų sąjungos darbus, ją reorganizavo ir įkūrė Respublikinę farmacininkų mokslinę draugiją (RFMD), tapdamas pirmuoju ir ilgalaikiu pirmininku. Tai yra svarbus Vytauto Didžiojo universiteto (anksčiau Lietuvos universiteto) Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus indėlis šios organizacijos plėtojamai vaistininkystės ir vaistažolininkystės nacionalinei bei tarptautinei veiklai.
1990 m. spalio 13 d. prof. habil. dr. Eduardas Tarasevičius respublikinę farmacininkų mokslinę draugiją performavo į Lietuvos farmacijos sąjungą, kuri iki šiol leidžia profesinį farmacininkams skirtą žurnalą „Lietuvos Farmacijos žinios“, tapdamas šios organizacijos ilgamečiu prezidentu ir šio periodinio žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi.
1997 m. Lietuvos farmacijos sąjunga įsteigė Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondą: jos atminimo įamžinimui, palikimo tvarkymui bei idėjų propagavimui. Habil. dr. Eugenija Šimkūnaitė buvo aktyvi šios organizacijos narė: publikavo originalius straipsnius „Lietuvos farmacijos žinių“ žurnale, dalyvavo mokslinėse konferencijose su pranešimais.
Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius metus paskelbė habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės metais. Pirmą kartą Lietuvos Respublikos Seimo istorijoje aukščiausiu lygiu atkreiptas dėmesys į farmacijos mokslo ir praktikos bei organizacijų veiklos reikšmę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...