Vanduo – gyvybės šaltinis ir žmogui, ir gamtai

Nuo seno tikėta, kad Joninių ryto rasa atgaivina ne tik augaliją, bet ir žmogų. Tačiau labai svarbu ir kasdien nepamiršti, koks svarbus gerai savijautai vanduo. Specialistai nuolat akcentuoja – jei norite išvengti sveikatos problemų, vartokite pakankamai skysčių.

Garbino nuo seno

Ilgiausios dienos šventė – Joninės – turi labai senas tradicijas. Rašytiniuose šaltiniuose jos pirmą kartą paminėtos XIV a. Yra duomenų, kad senovės lietuviai šventė ne Jonines, o Rasos šventę. Ilgiausios dienos šventė buvo pradedama švęsti tada, kai dienos pradėdavo sparčiai ilgėti.

Rasos – tai metas, kai saulė pasiekia aukščiausią zenito tašką, o gamta yra pačiame žydėjime. Visa, kas gyva žemėje, yra kviečiami įsilieti į šį gyvybės vešėjimą.

Etnologės, lektorės, apeigų vedėjos ir organizatorės dr. Daivos Šeškauskaitės teigimu, Rasos – tai metas, kai saulė pasiekia aukščiausią zenito tašką, o gamta yra pačiame žydėjime. Visa, kas gyva žemėje, yra kviečiami įsilieti į šį gyvybės vešėjimą, pasisemti jėgų, atsinaujinti ir švęsti. „Kaip gamta švenčia, taip ir žmogus švenčia“, – sako etnologė.

Anot jos, nuo seno Rasos šventės apeigose ypatingas dėmesys buvo skiriamas vandeniui, kaip turinčiam galią ne tik apvaisinti žemę, bet ir suteikti jai jėgos duoti vaisių. Rasos šventės apeigos, burtai, magiški veiksmai buvo atliekami prie vandens arba su vandeniu. Buvo garbinama Rasa, kuri buvo vaizduojama tarsi antgamtinė būtybė, susijusi ir su žmogaus sveikata, ir su asmenine laime. Rasa gali atgaivinti ne tik augaliją, bet ir žmogų, o Joninių rytą rasa atgaivindavo ir gyvulius, ir augaliją.

„Rasos šventė mums viena svarbiausių. Rasos – metas, kai žmogus susilieja su gamta, su visata, su kosmosu, su dangumi, žeme ir požemiu, – sako D.Šeškauskaitė. – Žmogų galima lyginti su gamta. Medžiai – tarsi žmogaus kūnas. Medžio šaknys – žmogaus kojos, semiančios gyvybę, jėgą ir energiją iš požemio vandens. Vanduo yra tos kojos, iš kur pradedame augti. Vanduo yra gyvybės šaltinis, dėl to nuo seno žmonės turėjo namus prie upių, ežerų, vandenų. Vanduo buvo labai svarbus, nes kaip be jo nusiprausi, kaip valgį gaminsi? Gyvenimas tiesiog neįsivaizduojamas be vandens.“

Neužmirškite nusiprausti rasa

Vanduo, anot D.Šeškauskaitės, – gyvybės šaltinis ir šiais laikais, ir mūsų protėviams. Be protėvių mūsų čia nebūtų. Mūsų tėvai, seneliai mums suteikė šitą gyvenimą, ir mes turime būti dėkingi. Tad Rasos šventėje labai svarbus dėkingumas gyvybę teikiančiam vandeniui.

„Vanduo ir gamtai padeda suvešėti, ir jaunimas su juo brandą pasiekia. Tada mergina nusipina vainiką ir tą vainiką užsideda ant galvos, parodydama, kad jau sulaukė brandos, jau prisirpusi mergina, kaip prisirpusi uoga ar sužaliavęs vešlus medis“, – vaizdžiai palygina etnologė.

Anot jos, vainiko metimo į vandenį tradicija, žiūrint iš simbolinės pusės, buvo merginos brandos ženklas. Vainiko nuėmimas ir metimas į vandenį parodo, kad ji pasiruošusi priimti bernelį, atidarys vartus, kad atvažiuotų piršliai, ji jau pasiruošusi tapti moterimi. Kadaise tai buvo labai reikšmingas gyvenimo įvykis, ir tas parodymas, kad aš jau galiu tapti moterimi, buvo labai svarbus. Tad simbolinį vainiko įmetimą į vandenį galima vadinti virsmu, psichologiniu savęs supratimu, kad aš jau esu tikra mergina.

Paskutinė šios šventės dalis – nusiprausimas rasa. Rasa senojoje tradicijoje – esminė gyvybės apraiška. Kuo didesnė rasa buvo šventės rytmetį, tuo geresnio derliaus tikėtasi. Buvo sakoma, kad rasa prieš saulei patekant turinti nepaprastą gydomąją galią.

Visada pabrėžiama – neužmirškite apsiprausti rasa. Nusiprausus švenčių ryto rasa, ypač nubraukta nuo rugių, veidas pasidarydavęs skaistesnis. Tas nusiprausimas rasa, pasak D.Šeškauskaitės, reiškia, kad būsi sveikas, žvalus ir gražus, veidas žvilgės. Juk būtent Aušrinė žvaigždė atmetė rasą, pagal sakmę tai – Aušrinės ašaros ar Aušrinės skaistumas. Ir todėl iš rasos gauna mergelės tą gražumą, tą skaistumėlį.

Visi simboliai – rasa, vanduo ir saulė – šioje šventėje labai svarbūs, nes augalas yra saulės vaisius, o rasa ant žiedų telkia ir augalo, ir saulės, ir vandens galią. Etnologės teigimu, Rasos šventės metu žmogui svarbiausia prisiminti, kad jis yra gamtos dalis, ir dalyvauti šioje šventėje, kuri yra duota gamtos. Praeis Rasos šventė, saulė pajudės iš aukščiausio taško ir ateis kitos dienos su kitais simboliais.

Geriausia dovana sveikatai

Vanduo žmogaus organizmui yra gyvybiškai būtinas. Žmogus be maisto gali išgyventi kelias savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens – vos keletą dienų. Vanduo – tai atgaiva, sveikata, energija. Jis mūsų medžiagų apykaitos ir gyvybingumo pagrindas.

Gerti vandenį yra vienas sveikiausių dalykų, kurį mes galime padaryti, kad jaustumės gerai ir būtume kupini jėgų. Tai ypač svarbu karštomis vasaros dienomis, kadangi esant aukštesnei temperatūrai organizmas prakaituoja ir praranda daugiau skysčių.

Biomedicinos mokslų daktaras, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta sako, kad rekomendacijų, kiek per parą reikėtų išgerti vandens, apstu. Tačiau aklai jomis vadovautis nereikėtų – juk skiriasi ir žmonių ūgis, ir svoris, ir fizinis aktyvumas, ir lytis. Tad kiekvienas žmogus turėtų individualiai pasiskaičiuoti, kiek vandens jam reikia išgerti.

Pasak specialisto, nėra tikslios vandens suvartojimo formulės, bet galima skaičiuoti, kad vienam ūgio centimetrui reikia apie 10 ml vandens. Tad jei žmogaus ūgis 1 m 70 cm, jam per dieną reikėtų išgerti apie 1,7 l vandens. Kiek vandens suvartoti, taip pat priklauso nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės.

Individualu: sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas A. Sujeta nepataria aklai vadovautis rekomendacijomis, kiek vandens būtina išgerti, – kiekvienas žmogus turėtų pasiskaičiuoti sau būtiną  normą / A. Ufarto / „Delfi“ nuotr.

Bendra rekomendacija – šiltuoju sezonu reikėtų išgerti bent 1,5–2,5 l vandens. Pavyzdžiui, 60 kg sverianti moteris, dirbanti nelabai aktyvų darbą, per dieną sudegina apie 1 500 kalorijų, tad jos dienos vandens norma yra 1,5 l. 80 kg sveriančiam vyrui, taip pat dirbančiam vidutiniškai aktyvų darbą, reikėtų išgerti 2,5 litro vandens per dieną, mat įprastai jis sudegina apie 2 500 kalorijų.

Vandenį reikia gerti visą dieną po truputį, o ne pajutus troškulį. Troškulys jau yra ryškus dehidratacijos požymis.

Specialistas pataria: jeigu lauke tikrai labai karšta, o žmogus sportuoja ilgiau nei 40 min., reikėtų kas 20 min. gerti po 200 ml vandens. Valandą prieš fizinę veiklą išgerkite 400 ml vandens, o likus 20 min. iki sporto – dar 200 ml. Tokios taisyklės leis pridėti trūkstamą litrą vandens.

Nustatyta, kad žmogaus žarnynas per 6 min. gali pasisavinti apie 100 ml skysčių. Todėl, pavyzdžiui, sportuodami ar dirbdami kitokį fizinį darbą vienu metu gerkite ne daugiau kaip 300 ml skysčių.

Vandenį galima paskaninti

Vanduo skiriasi savo mineralizacija ir pagal ištirpusių mineralinių medžiagų kiekį yra skirstomas į mažos, vidutinės ir didelės mineralizacijos. Kasdieniam vartojimui, A.Sujetos teigimu, geriausia rinktis mažos mineralizacijos vandenį, kurio sudėtyje yra ne daugiau kaip 500 mg/l ištirpusių mineralinių medžiagų.

Vidutinės mineralizacijos vanduo taip pat tinka vartoti kasdien, jis papildo žmogaus organizmą mineralinėmis medžiagomis. Tačiau reikėtų neužmiršti, kad jų gaunama ir su maistu, todėl toks vanduo neturėtų būti kaip vienintelis pasirinkimas.

Didelės mineralizacijos vanduo turėtų būti vartojamas atsargiai ir jį galima gerti tikrai ne visiems – dėl jo sudėtyje esančio itin didelio kiekio ištirpusių mineralinių medžiagų kiekio ir druskų. Dažniausiai jį siūloma rinktis viduriuojant ar vemiant, gausiai prakaituojant, kai kartu su skysčiais netenkama mineralinių medžiagų ir svarbu atkurti jų pusiauvyrą.

„Nuolat geriamas vanduo gali atsibosti, bet gerti reikia, – sako specialistas. – Klysta tie, kurie mano, kad per karščius reikia gerti mažiau ir tada mažiau prakaituosi. Tokiems žmonėms gresia perkaitimas, dehidratacija, inkstų pažeidimai ir kitos sveikatos problemos.“

Jei netinka paprastas vanduo, norisi atsigerti kažko kito, alternatyva, anot A.Sujetos, gali būti vanduo su agurko griežinėliais, citrusiniais vaisiais ar uogomis, nes juose yra tirpių vandenyje vitaminų (C, B), taip pat gazuotas vanduo, tačiau jis didina alkio jausmą. Tinka ir šalta arbata su mėtomis.

Reikėtų vengti skysčių, kurie turi daug kofeino. Netinka gazuoti gėrimai, turintys daug cukraus. Ypač pavojinga energinių ir daug pridėtinio cukraus turinčių gėrimų duoti vaikams. Kai orai karšti, nerekomenduotina gerti ir stiprios arbatos ar eksperimentuoti su sulčių dietomis, nes šie gėrimai nepapildys jūsų organizmo vandens atsargomis.

Kavą per karščius gerti galima, tačiau ją reikia vartoti saikingai, o keisti vandenį kava – klaida.



NAUJAUSI KOMENTARAI

šv.saulutė

šv.saulutė portretas
Tai pagonus apeigos šventes per joninu šv.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių