- Jurgita Andriejauskaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per artimiausią mėnesį Lietuvą turėtų pasiekti vakcinos nuo beždžionių raupų, jų planuojama įsigyti 1400 dozių, prevenciškai pasiskiepyti galimybės nebus.
„Mėnesio laikotarpyje tikimės sulaukti. Tai nebus didelis kiekis, kadangi vakcinos prieinamumas kol kas ribotas, Europos Sąjunga nupirkusi vakciną paskirstė proporcingai pagal šalies dydį. Lietuvai, be abejonės, tas kiekis gerokai mažesnis nei tokioms didelėms šalims kaip Vokietija ar Ispanija. Planuojama įsigyti 1400 dozių“, – LRT radijui sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškienė.
Europos Komisijai inicijavus vakcinos nuo beždžionių raupų įsigijimą, Lietuva taip pat dalyvavo šiame procese. Kai kurios šalys vakcinas jau yra gavusios.
„Europos Komisijos pirkta vakcina paskirstyta proporcingai šalim pagal šalių dydį ir epidemiologinę situaciją. Numatytas skirtingas pristatymo laikotarpis. Kadangi Lietuvoje mes dar atvejų neturime, tos vakcinos pristatymas numatytas vėlesnis, tačiau planuojama, kad vasarą vakcina turėtų mus pasiekti“, – sakė J. Pakalniškienė.
Nors diskusijos dar tęsiamos, tačiau, anot SAM patarėjos, jau numatytos preliminarios rizikos grupės, kurios galėtų būti skiepijamos. Numatyta skiepyti kontaktinius asmenis po turėto didelės rizikos sąlyčio.
„Vakcinų kiekis yra ribotas, taip pat tai nėra liga, kuri itin lengvai plistų. Šiai dienai ta rizika visuomenei yra vertinama kaip maža. Didžiausią riziką užsikrėsti turi būtent artimą kontaktą su sergančiuoju turintys asmenys, todėl svarstomos tikslinės strategijos. Šiai dienai prevenciškai pasiskiepyti galimybės nėra numatyta“, – teigė patarėja.
Iki liepos 7 dienos Pasaulio sveikatos organizacijos 63 valstybėse narėse buvo pranešta apie 7 892 patvirtintus beždžionių raupų atvejus, įskaitant tris mirtis Nigerijoje (1) ir Centrinės Afrikos Respublikoje (2).
Liepos 7 d. duomenimis, 82 procentai arba 6 496 patvirtintų atvejų buvo pranešta Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regione. Daugiausia sergančiųjų Europoje – Ispanijoje ir Vokietijoje.
Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.
Sergantiesiems beždžionių raupais pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas, šaltkrėtis, išsekimas ir į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido.
Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai.
Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.
Lietuvoje nuo raupų neskiepijama maždaug nuo 1980-ųjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?1
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...